Part

 1 PIRMUTIN|         ką daugiau besakyti, eina toliau. Jam po kojų pasitaiko berankis,
 2 PIRMUTIN| išsitiesia per visą gatvę ir eina toliau. Nepraleidžia nė vieno pabriko,
 3 PIRMUTIN|     šaukia ant gatvės ir vėl eina toliau - ramiai, rimtai, iškilmingai.
 4 ANTUETLI|          jų - aukšti krantai; dar toliau, kaip sidabras, spindėjo
 5 ANTUETLI|     netikėtai pasirodė namas; ten toliau sumėlynavo ežeras... Atsiminiau
 6 ZVAIGZDE|        sunkias savo varpas; tenai toliau žaliavo vasarojus, žydėjo
 7 ZVAIGZDE|      mokesčiai auga... Kas ir bus toliau... iš kur bepriteks žmonės... ~   
 8 ZVAIGZDE|    lupdavo, oi lupdavo! - kalbėjo toliau atsiminęs praeitį senelis,
 9 PUGAKALN|       susijuokė viršuje ir nulėkė toliau.~    - Gelbėkit! gelbėkit! -
10 PUGAKALN|         prie šviesos, kiek galint toliau nuo šitos baisiosios pūgos
11 PUGAKALN|        ryto, - manė sau vienas. - Toliau nebeisiu, vis tiek iš to
12 KUDIKYST|           Ir ji kuone tekina eina toliau, o mes stovim nusiminę ir
13 KUDIKYST|         ar čia pasilikti, ar eiti toliau. Viduj iššluota, šviesu.
14 KUDIKYST|          tai pati sau viena kalba toliau:~    - Tu gimei pavasarį
15 KUDIKYST|            tęsia ji gailestaudama toliau. - Būsi ubagėliu ir duonos
16 KUDIKYST|          mane už rankos ir vedasi toliau.~    Pasikeliame siauru
17 KUDIKYST|          sako kunigas ir važiuoja toliau. "Visados būsiu geras, visados
18 NEMUNU  |       broliai.~    Garlaivis eina toliau. Visi laukia "muzikos".
19 NEMUNU  |           plaukiame plačiu Nemunu toliau...~    Jau artinas vakaras.
20 NEMUNU  |           širdis. Žiūrėdamas į ją toliau, matau, kad jos šypsojimai
21 NEMUNU  |       merginos prasišalinti, būti toliau, neprisiliesti tenai, kur
22 TIKEJIMA|       kojų marguliuoja Ciurichas, toliau tviska nuo saulės spindulių
23 JONIUKAS|        vaikais žaidžiant, o žąsis toliau ir nutvėręs skaudžiai primuša.
24 JONIUKAS|      apsistoja, tarsi nedrįsdamas toliau eiti. Bet pastovėjęs kiek,
25 PIESTUPY|          su mumis, skubinai nuėjo toliau.~    Trumpą laiką stovėjova
26 PIESTUPY|       tikras vyras, drožiau keliu toliau. ~Zakopanė, 1906.IV.22~
27 LAZDA   |         sieliais išgrūdo Šventąja toliau. Liko vieni lydimai, šakomis
28 SVECIAI |             Taip susijaudino, kad toliau eiti nebegalėjo. Atsisėdo
29 SVECIAI |           tvirtais žingsniais ėjo toliau.~    - Juk šiandiej pirmoja
30 ABEJOJIM|         kaip persiskyrė su juo ir toliau išvažiavo, labai dažnai
31 LIUDNAPA|       ramios dienos...~    Niekur toliau savo miestelio neidami,
32 LIUDNAPA|          jų ramiai klausyti. Nors toliau savo miestelio nebuvo nuėjęs,
33 LIUDNAPA|       katyt, dabar gyventi, e kas toliau bus, vienas Dievas težino...~   
34 LIUDNAPA|       gatvėmis klajojo... Bet kas toliau buvo, kaip dūmuose paskendo.