Part

 1 PARSAPNI|   paveikslus šventųjų ir myniojo juos po kojų; girdėjau, kaip
 2 PARSAPNI|       piktos dvasios šalininkais juos vadindami. Bet piktomis
 3 PIRMUTIN|         ir valdžios prispaudimas juos ten uždarė!~    Išsigandus
 4 PIRMUTIN|    drąsesnių darbininkų ir tysia juos į dalį. Štai gatvės gale
 5 PIRMUTIN|         Tas pasipurto ir nukrato juos šalin. Subėga daugiau, paverčia
 6 PIRMUTIN| darbininkų tarpą, keikia ir varo juos namon.~    - O tau ko čia
 7 PAKELEIV|     užaugęs. Lakstai, būdavo, po juos, uogauji, riešutauji - tik
 8 NEMUNU  |     žmonių laisvę, ar dar labiau juos vergė? Dabar jis stovi dailus,
 9 NEMUNU  |        kurie - iš vidurio upės į juos žiūrint - tarp šitų taip
10 NEMUNU  |     moteriškei. Kareivis atideda juos į šalį, o moteriškė atsisuka
11 VAGIS   |      nepataiso žmonių, tik visai juos pagadina. O aš juk ieškojau
12 LAIMESZI|         balsais, šauks ir trauks juos atgal. Ir tie, kurie išsigąs
13 LAIMESZI|        svajotojais ir bepročiais juos vadino, tai gailėdamies
14 JONIUKAS|        paleido ganytųs. Joniukas juos ganė, lesino ir saugojo
15 JONIUKAS|          sodžiaus vaikais laukan juos varyties, - ir kartu ganė.
16 PIESTUPY|          naktis; ne vienas buvęs juos Piestupy sutikęs. Su minėtuoju
17 LAZDA   |       godžiai ėda, kad žiūrint į juos ir man pačiam gera pasidarė.
18 UBAGAS  |  negailiu, kaip jo vaikų... Taip juos mylėjau!.. Išsigandę, išplėstomis
19 UBAGAS  |     tėvus dar gyvus, - tegul tik juos moka mylėti. Nėra tenai
20 SVECIAI |    pareinančio laukia?.. Greitai juos visus pamatys!.. E užupernai
21 SVECIAI |       susigraudinęs Antanas, int juos puldamas.~    Vaikai išsigandę
22 SVECIAI |      Joniuk, Antaniuk, - kalbino juos tėvas, - argi nepažįstate
23 ABEJOJIM|     nebenorėjo grįžti, nors kaip juos motutė raudodama prašė.
24 ABEJOJIM|        pažiūrėtų... Teberado dar juos abu gurbe... Visa suprato.
25 ABEJOJIM|     Turiu vaikus nebemažus: apie juos belakstydama ir vyrą dažnai
26 BRISIAIA|        liežuvį žiūrėdavo tai int juos, tai int krepšelius: žinojo,
27 VIENARUD|          dar be skaičiaus... Int juos žiūrint, taip sopėjo širdį,
28 LIUDNAPA|        jį plaučiuosna: pasotinti juos, alkanus, to oro ištroškusius.
29 LIUDNAPA|        balsu tarė:~    - Išvysma juos, išvysma!..~    Išeidamas
30 LIUDNAPA|              Tą patį vakarą, kai juos Juozapota rado šaly gurbų
31 LIUDNAPA|       atsisėdo. Visi tylėjo. Int juos žiūrinti ir ją graudulys
32 LIUDNAPA|       maištininkus girdėjus, gal juos matė... gal ir apie Petrą
33 LIUDNAPA|     liepęs sušaudyti... Sušaudęs juos jisai, katyt, už tat, kad
34 LIUDNAPA|      slapstąsi maištininkai, kad juos tikrai matę. Išgirdus tai,