Part

 1 PARSAPNI|       amžinos, kad dievobaimingas tėvas nematytų paklydusiais vaikų
 2 PARSAPNI|         Tai - Žagaris, nabašninko tėvas, - tarė tylom iš užpakalio -
 3 PARSAPNI|           atsidaro durys ir įeina tėvas Žagaris, tiktai ką sūnų
 4 PARSAPNI|         bet ant duktės pasveikimo tėvas turėjo dar viltį. Dabar
 5 PIRMUTIN|     tvirtu balsu vaikinas. - Mano tėvas senas, o motina ligota, -
 6 PUGAKALN|   šviesiam šiltam kambary sėdi jo tėvas - daktaras ir motyna, o
 7 KUDIKYST|      greičiau sušilsta, - kviečia tėvas.~    Moteriškė prisiartina
 8 VAGIS   |      sveikų ir tvirtų, kaip ir jų tėvas kadaise buvo. Ne apie ją
 9 PIESTUPY|           Jau visi buvo atsikėlę: tėvas su maldaknyge rankoj sėdėjo
10 LAZDA   | nesuprasdavau, kodėl tą poną mano tėvas mūsų ponu vadindavo, nors
11 LAZDA   |          baudžiavą nešė, ir todėl tėvas senu papratimu mūsų ponu
12 LAZDA   |          ir rengės važiuoti. Mano tėvas netoli ant skiedryno dirbo
13 LAZDA   |      pasakė, kad čia pat yra mano tėvas.~    Tėvas išgirdęs, kad
14 LAZDA   |           pat yra mano tėvas.~    Tėvas išgirdęs, kad jį mini, ir
15 LAZDA   |      arkliams ir nudardėjo...~    Tėvas pastovėjo kokį laiką be
16 LAZDA   |        geras mūsų ponas, - atsakė tėvas ir, kaip visados, liūdnai
17 LAZDA   |       žmonės po ponais iškentėjo. Tėvas visados kaip ir mėgindavo
18 LAZDA   |             ar atameni lazdą?~    Tėvas nieko ant to neatsakydavo,
19 LAZDA   |           minėdavo tėvui ir kodėl tėvas ažustodamas ponus visados
20 LAZDA   |              atsakė susigraudinęs tėvas. - Kažno ar bepasimatysma
21 LAZDA   |           Dumbrauckui išvažiavus, tėvas ilgai vartė savo rankose
22 LAZDA   |           pradėjo jausmingu balsu tėvas, - labai seni. Mudu su motyna
23 LAZDA   |   savaites išgulėjau lovoj...~    Tėvas nutilo. Mes sėdėjom ant
24 LAZDA   |     gyveno?~    - Šitas, - atsakė tėvas, - tik nereikia ant jo pykti:
25 LAZDA   |           paklausė jau šypsodamcs tėvas, - šita!..~    Mes visi
26 LAZDA   |     krūptelėjom ir išskėtėm akis: tėvas pakėlė ranką ir rodė mums
27 LAZDA   |         vaikai, - atsakė maloniai tėvas, - tegu šitoj lazda lieka
28 LAZDA   |           vaikų taip nemokom.~    Tėvas liūdnai nusišypsojo ir pasiėmęs
29 SVECIAI |          Antaniuk, - kalbino juos tėvas, - argi nepažįstate manęs?
30 SVECIAI |       turėt po arkliuką? - klausė tėvas.~    - Noliu... - tarė abu
31 SVECIAI |      ragaišis, bet gardus, - gyrė tėvas.~    - Iš kur, tėveliuk,
32 SVECIAI |    mažasai.~    - Kur? - paklausė tėvas.~    - Tenai, - parodė pro
33 LIUDNAPA|           troboj susirinkę. Senis tėvas ant suolo susirūpinęs sėdėjo,