Part

 1 KUDIKYST|            aiškina mums senutė. - Kai kunigėlis pakrikštys, švęstu
 2 KUDIKYST|              klausiame mes.~    - Kai pakrikštys, nebebus, - bus
 3 JONIUKAS|      apsiniaukusi liūtinga diena, kai tėvelis su maišeliu ant
 4 JONIUKAS|         kas krūtinėje suspaudė. O kai tėvelis visiems pradėjo
 5 JONIUKAS|    visiems pradėjo sudiev sakyti, kai motutė pradėjo balsu raudoti,
 6 JONIUKAS|           buvo tėvelis išmokęs. O kai motutė pradėdavo ant jo
 7 JONIUKAS|         pypkę, pridūrė:~    - Na, kai žąsims ganyti, bus geras
 8 JONIUKAS|       žiūrėk, visą laiką dainuok, kai tave vešiu.~    Joniukas
 9 JONIUKAS|     primyga koja ir duoda, duoda. Kai pati priilsus paleidžia
10 PIESTUPY|           bet iš vakaro ir naktį; kai gaidys sugieda, visos piktosios
11 UBAGAS  |           nesuprantamas. Teisybė, kai mano tėvai numirė, Petras
12 SVECIAI |           metus matė, ką atjautė! Kai jį iš namų paėmė, kaip mirtin
13 SVECIAI |          kaip mirtin vedamas ėjo; kai įstūmė kareivių prikimštan
14 SVECIAI |   sužeistas kietam patale gulėjo, kai jam padavė... Skaitė jisai
15 SVECIAI |         II ~    Jau visai sutemo, kai priėjo int savo namus. Prie
16 SVECIAI |            myli... E man kas bus, kai Antanas pareis namo? - atsakė
17 ABEJOJIM|   nebežiūrėjo, bet ramiau būdavo, kai jį netoli savęs jausdavau.
18 ABEJOJIM|          dažnai užmirštu. Žiūrėk, kai Petras pareis, kaip man
19 VIENARUD|        atsiliepė viena iš krūvos, kai uredninkas su dešimtininkais
20 VIENARUD|   pradėjęs, - ir primušė labai... Kai atavedė kunigą, nebegalėjo
21 VIENARUD|         kuriuos nuo jos išgirdau, kai apie tuos pinigus paklausiau: "
22 LIUDNAPA| paveikslas mano širdyje gyveno. E kai, mokiniu būdamas, traukiniu
23 LIUDNAPA|     laimei tik vaikų trūko... Bet kai Petras, iš lauko parėjęs
24 LIUDNAPA|           intvaisysi sodnelį, ir, kai paaugs vaikai, turėsma jiems
25 LIUDNAPA|           Pasakojo, kad ir kitose kai kuriose bažnyčiose kunigai
26 LIUDNAPA|      Jisai nutarė būtinai eiti su kai kuriais draugais miškan
27 LIUDNAPA|      būrys...~    Tą patį vakarą, kai juos Juozapota rado šaly
28 LIUDNAPA|           nei vakarienės valgyti. Kai Juozapota bailiu balsu ėmė
29 LIUDNAPA|          ir kaip bus gera paskum, kai nusikratys nuo rusų valdžios,
30 LIUDNAPA|    Nebijok! greitai pardums namo, kai paragaus bado ar dūmų pauostys...
31 LIUDNAPA|    Maloniai šlamėjo senas miškas, kai Juozapota jo pavėnin intėjo.
32 LIUDNAPA|    nesuprato jų klyksmo ir raudų, kai šios, visiškai su savo tėvyne
33 KADNUMIR|             Motynėlė ką dainavo, ~Kai ant kelių mažą migdė ~Ar