Part

 1 PARSAPNI| išsiskirstę po bažnyčią, suklaupę ėmė poteriauti. Tykiai gulėjo
 2 SVECIAI |       ašaromis puolė ant kelių ir ėmė bučiuoti kryžių ir juodą,
 3 SVECIAI |       uodegą puolė int keleivį ir ėmė aplink jį šokinėti, norėdamas
 4 SVECIAI |      Matau: tu manęs nemyli.... - ėmė raudoti moteriškė.~    -
 5 SVECIAI |         Antanas jį vėl ir baisiai ėmė mušti jo galvą int sieną...~    -
 6 ABEJOJIM|          Uliut, vyras nemylėdamas ėmė? - klausia iškėtus akis
 7 ABEJOJIM|      pagelbininkę sau gavo... Tik ėmė man Petras prikaišioti ir
 8 ABEJOJIM|           akys ašarų pilnos... Ir ėmė mane krimsti abejojimas
 9 VIENARUD|           tolimo ir nežinomo, kad ėmė neapsakomas noras bėgti
10 VIENARUD|         nepamačiau, kad int kapus ėmė rinkties žmonės. Kaip per
11 VIENARUD|        gyvenime nebuvau girdėjęs. Ėmė noras bėgti jos prašytų,
12 LIUDNAPA|   lepinaus, tuo kvapu alsuodamas. Ėmė noras suimti gniaužtan visą
13 LIUDNAPA|        linksmi ir laimingi. Vieni ėmė žaisti, kiti apsėdo dailų
14 LIUDNAPA|     žmones. Sudejavo, e jos lūpos ėmė krutėti. Išgirdau, kaip
15 LIUDNAPA|        žodžio nepratarė. Pavalgęs ėmė kepurės ieškoties. Juozapota
16 LIUDNAPA|         išgirdau?!.~    Ir Petras ėmė savo moteriai pasakoti,
17 LIUDNAPA|          ir pats tais svajojimais ėmė tikėti. Jam pradėjo regėties,
18 LIUDNAPA|         balsiau prabilo, tai visi ėmė svajoti ir geresnių laikų
19 LIUDNAPA|    negauti. Ir paskum vienas kitą ėmė karštesnieji nešti int kalvį
20 LIUDNAPA|        Kai Juozapota bailiu balsu ėmė klausinėti, kam tuos durtuvus
21 LIUDNAPA|          gali atsitikti...~    Ir ėmė savo moteriai pasakoti,
22 LIUDNAPA|       Persižegnojo ir atsiklaupus ėmė poterius kalbėti. Paskum
23 LIUDNAPA|     krosnį, nunešė ėsti paršui ir ėmė ruošti pusrytį. Bijojo,
24 LIUDNAPA|   sublizgėjo. Pati nepajuto, kaip ėmė balsu raudoti.~    - Tai
25 LIUDNAPA|     atsiduso ir gailestingu balsu ėmė prašyti:~    - Susimylėk,
26 LIUDNAPA|          teip bus...~    Ir jinai ėmė pasakoti, kaip tada buvo.
27 LIUDNAPA|    drebančia širdžia kuone tekina ėmė bėgti. Norėjo greičiau miškan
28 LIUDNAPA|       rankom sūrį ir raugčiodamas ėmė valgyti. Matyt, buvo alkanas,
29 LIUDNAPA|           sodžius buvo jų pilnas. Ėmė klausyties. Kažin kokie
30 LIUDNAPA| prašnibždėjo nusisukdamas.~    Ir ėmė sakyti, kaip tat buvo. Kaip
31 LIUDNAPA|      bijojo pasivėlinti. Ir jinai ėmė skubinties... Greitai pasibaigė
32 LIUDNAPA|         ką atsiminė, ir jos lūpos ėmė krutėti.~    - Ar nežinai
33 LIUDNAPA| Vaikščiojo apiplyšusi, sustyrusi. Ėmė nekęsti jos tie, pas kuriuos