Part

 1 PARSAPNI|        tai? - nusistebėjau. - Aš pats mačiau, kaip Dievas siuntė
 2 PIRMUTIN|          jo veža į kalėjimą.~    Pats policmeisteris sukasi po
 3 BEDARBO |          vaikais apsikrovęs, bet pats vargiai pakaktinai sau duonos
 4 ANTUETLI|      Apačioje tebegyvena! Juk aš pats dabar pat iš tenai atėjau...
 5 ZVAIGZDE| prigimties kvėpavimas, nuo kurio pats oras drebėjo, tviskėjo.
 6 ZVAIGZDE|        prievaizdas Ginbutas (tas pats, kurs ir dabar paupyje tebegyvena).
 7 ZVAIGZDE|         galėjai ją pamatyti.~    Pats pažiūrėjo, paskui ir mudviem
 8 PUGAKALN|     galios suriko nelaimingas ir pats savo balso nusigando: taip
 9 PUGAKALN|          bet tą savo šauksmą vos pats begirdėjo.~    Nuvargęs
10 KUDIKYST|          lūpas, traukyti nosį, o pats mažasis ima verkti.~    -
11 KUDIKYST|        griežia kaip tik gali. Aš pats sėdžiu lopšy, apkrautas
12 KUDIKYST|      visados ta pati mintis, tas pats sulyginimas ateina man galvon...~   
13 KUDIKYST|        rūkydamas ateina, o aš ir pats mažas, ir pypkės nerūkau,
14 PAKELEIV|       dabar... trankais, žmogus, pats nežinai, kokio galo sulauksi.
15 PAKELEIV|                Kalbėt nereikia - pats pamatysi!~    - Seniai,
16 VAGIS   |     liepė man vesties, bet aš ir pats nelabai dar to norėjau,
17 VAGIS   |          Laikas greitai bėgo. Nė pats nepasijutau, kaip po Kalėdų
18 VAGIS   |          rąžais, - atsiminiau. - Pats, nabagas, nelaimę jautei.~   
19 VAGIS   |       neturėjau, jeigu nenorėjau pats būti užmuštas... Tegul jis
20 VAGIS   |          dabar dažnai dažnai tas pats kirminas mano širdį griaužia.
21 JONIUKAS|        ramu randas. Dainuoja jis pats, ir jam taip linksma, širdį
22 JONIUKAS|         savo trobelės pažiūrėtų. Pats nejusdamas pradeda tolinties
23 JONIUKAS|          akin, yra maišelis, tas pats maišelis, kurį tėvelis išeidamas
24 PIESTUPY|          anksti kelties, tečiaus pats prašiaus tėvo, kad leistų
25 LAZDA   |    nusijuokdavo. Bet kartą jisai pats mums apie tą papasakojo.~   
26 UBAGAS  |      išvarė, krepšį užmovęs, tai pats nepajutau, kaip čionai atėjau...
27 LIUDNAPA|        kad ne tik gubernatoriai, pats karalius išsigandęs tai
28 LIUDNAPA|   Nebereiks, - atsakė Petras ir, pats nejusdamas, laimingai, linksmai
29 LIUDNAPA|       savo moteries svajojimų ir pats tais svajojimais ėmė tikėti.
30 LIUDNAPA|           Tik prieš tą paveikslą pats jisai toks buvo silpnas,
31 LIUDNAPA|         kad kažin koksai kunigas pats vedąs žmones prieš rusus,
32 LIUDNAPA|          Pasakojo ir svajojo, ir pats tais svajojimais tikėjo, -