Part

 1 PAKELEIV|   keliui, guli du eksstudentu, Antanas ir Petras. Iš toli eina
 2 PAKELEIV|       dabar po ilgos kelionės. Antanas jausmingu balsu skaito savo
 3 PAKELEIV|   išrauti ją iš savo krūtinės, Antanas nutyla ir deda savo rankraštį
 4 PAKELEIV|       bus, - sako atsidusdamas Antanas ir tokiuo balsu, kad lengviai
 5 PAKELEIV|        šitas miškas? - klausia Antanas.~    - Rodos, K-nų grapo, -
 6 PAKELEIV|     Puikus miškas! - atsidūsta Antanas. - Aš, žinai, neapsakomai
 7 PAKELEIV|     kad jis blogas? - teisinas Antanas. - Galbūt jis šimtą kartų
 8 PAKELEIV|  klausia jau linksmesniu balsu Antanas.~    - Kalbėt nereikia -
 9 PAKELEIV|         Muravjovo, - tyčiojasi Antanas.~    - E, su tavim geriau
10 PAKELEIV|        jų alsavimas. Bet šitai Antanas atsikosti ir aukštu jausmingu
11 JONIUKAS|       klausia jo kartą Morkūno Antanas, grįždamas iš lauko, mėšlą
12 JONIUKAS|    pavažinėsiu, - sako Morkūno Antanas, tarsi suprasdamas Joniuko
13 JONIUKAS|            Na, dainuok! - sako Antanas ir sukerta arklį.~    Ratai
14 JONIUKAS|      Lauke, atsako juokdamasis Antanas. - Kad pavažinėčiau, sutiko
15 SVECIAI |     myli... E man kas bus, kai Antanas pareis namo? - atsakė moteriškė.~    -
16 SVECIAI |        E tu paimsi mane, jeigu Antanas numirė? - glausdamos int
17 SVECIAI |        visados ateinu... Jeigu Antanas pagrįžtų, tu int mane galėsi
18 SVECIAI |      ir visas drebėjo...~    - Antanas!.. - suriko nesavu balsu
19 SVECIAI |       sargybinis rusiškai.~    Antanas pakėlė jį viena ranka nuo
20 SVECIAI |          Kaip vanagas, nutvėrė Antanas jį vėl ir baisiai ėmė mušti
21 SVECIAI |  Sargybinis pradėjo kriokti... Antanas ištempė jį laukan ir išmetė
22 SVECIAI |  ataminei, - tarė dusliu balsu Antanas, - jautė mano širdis, seniai
23 SVECIAI |              Šalin!.. - suriko Antanas, atstumdamas pačią.~   
24 SVECIAI | sūneliai, - tarė susigraudinęs Antanas, int juos puldamas.~   
25 SVECIAI |           Aa, kiškio, - atsakė Antanas.~    Atrišo maišelį ir,
26 SVECIAI |   sudejavo atsimainiusiu balsu Antanas ir pametęs vaikus, kaip
27 SVECIAI |        sukeikė vyro balsas, ir Antanas, kaip pablūdęs, intbėgo
28 SVECIAI |         vaitojo susiėmęs galvą Antanas, sukos kaip kaitulio po
29 SVECIAI |    keikė, jo vardą įžeidė!~    Antanas savo akim netikėjo...~    -
30 SVECIAI |           Nepasiduosiu! - rėkė Antanas, purtindamas nuo savęs sargybinius. -
31 SVECIAI |       tą šunį, stumk! - dejavo Antanas, vyniodamasis po žemę.~    -
32 LIUDNAPA|        jam akysna.~    - E kur Antanas? - paklausė išsigandusi.~