Part

 1 PUGAKALN|    sėdi jo tėvas - daktaras ir motyna, o iš jų šalių - jo dvi
 2 KUDIKYST|       krikštomočią, - sako man motyna. Aš palieku viduasly savo
 3 KUDIKYST|     dugno ir ką jie dirba, bet motyna ima mane už rankos ir vedasi
 4 KUDIKYST|         Gryčios durys atviros. Motyna nori mane perkelti per slenkstį,
 5 KUDIKYST|  kaimyną. Iš tenai grįžtame su motyna jau kitu - didžiuoju keliu
 6 KUDIKYST|        Mano, kunigėl, - atsako motyna.~    - Gerai, kad tokį sūnų
 7 KUDIKYST|     motynos stoviu ant vietos. Motyna priveda mane arčiau. Gaunu
 8 KUDIKYST|   kartą liūdnu jausmingu balsu motyna.~    Tylom prieinu prie
 9 KUDIKYST|     visai kitaip. Įėjusi vidun motyna tuojaus prie pačių durų
10 KUDIKYST|  abiejų pusių žiba žvakės.~    Motyna paima mane ant rankų, prineša
11 KUDIKYST|       krikštomočia, - sako man motyna.~    Žiūriu, guli išbalusiu
12 KUDIKYST|               Miega? - klausiu motyną.~    - Miega, vaikeli, bet
13 PIESTUPY|     ragino ražančiaus giedotų; motyna su mergina sukinėjosi apie
14 PIESTUPY|  Palauk, skara aprišiu, - tarė motyna, nešdama savo skarą.~    -
15 PIESTUPY|    moteriška skara ryšėti. Bet motyna int mano vyriškumą nežiūrėjo:
16 LAZDA   |       galvą palingavo.~    Bet motyna, išgirdusi, kad piemens
17 LAZDA   |     gana, - nekantriai atkirto motyna, - ar užmiršai, kaip vargino
18 LAZDA   |       Turiu pasakyti, kad mano motyna, nors niekados blogo žodžio
19 LAZDA   |  mėgindavo užstoti ponus prieš motyną, bet darydavo tą taip nedrąsiai
20 LAZDA   |        persitikrinimo.~    Bet motyną tie tėvo užtarimai kartais
21 LAZDA   | suprasti, apie kokią tai lazdą motyna minėdavo tėvui ir kodėl
22 LAZDA   |   tėvas, - labai seni. Mudu su motyna dar buvova jaunu; jūsų visų
23 LAZDA   |      nepyksite, kad ir mudu su motyna jums kartais žabeliu suduodavova.
24 LAZDA   |       gana, tėvai, - atsiliepė motyna, - gal nuo tos lazdos ir
25 SVECIAI |        Vaikai, prisiglaudę int motyną, tyliai kniukčiojo...~    - ...
26 VIENARUD|      žmogaus.~    - Ne, tai jo motyna... Pati namie: jinai vakar
27 LIUDNAPA|      suolo susirūpinęs sėdėjo, motyna gale lovos verkė. Dukterys
28 LIUDNAPA|      kokia nelaimė... - dejavo motyna ašarodama.~    - Dievo valia! -
29 LIUDNAPA|      tylūs, skaudūs dejavimai. Motyna ir dukterys klūpojo visos
30 LIUDNAPA|           Kaziukas!.. - suriko motyna, pažindama sūnų...~    Apkabino