Part

 1 BEDARBO |          drūtą liepos šaką.~    - Gera, ištūrės, - taria jis balsiai
 2 ZVAIGZDE|       trys iš po pušies, kur taip gera buvo gulėti. Simanas nuėjo
 3 PUGAKALN| Prisistato jis sau, kaip tat būtų gera būti šilumoje, tarp draugų,
 4 PUGAKALN|        kelių šimtų mylių...~    - Gera jiems, šilta, - šypsos apsiblausęs
 5 KUDIKYST|    vienodai ūžia kalvaratas. Teip gera prie motinos! Ji viena ranka
 6 KUDIKYST|    liūliuoja prie miego. Man teip gera, teip jaučiuos laimingu
 7 KUDIKYST|          gražus šiltas, eiti teip gera - ir dargi pas krikštomočią.
 8 KUDIKYST|            o kartais Ir. baranką. Gera krikštomočia! Lekiu tekinas
 9 KUDIKYST|           sau vienas. Ir teip man gera, tartum sparnai auga. Visu
10 PAKELEIV|           Niekas tavęs nevaržo... Gera būdavo, smagu! O dabar...
11 TIKEJIMA|           paukščių giedojimo taip gera darosi, taip lengva alsuoti!
12 JIIRJIS |    patyręs jaunų dienų bangose ir gera, ir pikta; ji jaunutė, nekalta
13 JONIUKAS|     prisiglausti; jautė, kaip tat gera turėtų būti, bet nedrįso.
14 JONIUKAS|           Klausos jų, ir jam taip gera, ramu randas. Dainuoja jis
15 PIESTUPY|         kaip nenorėjau: taip buvo gera ir šilta miegoti...~    -
16 PIESTUPY|      skiedryną pasirinkova sau po gerą baslį; nors buvau kaip geras
17 LAZDA   |           nesuprantamą ir nelabai gerą žmogybę ir bijodavom int
18 LAZDA   |      žiūrint į juos ir man pačiam gera pasidarė. Tik ūmai pajutau,
19 SVECIAI |       kūną, ir širdy taip romu ir gera rados. Visas išsitempęs,
20 ABEJOJIM|        dažnai jam tavo vyrą kaipo gerą pavyzdį primindavau. E tu
21 ABEJOJIM|           giria, kad tokia esanti gera, tokia darbininkė... Teisybė,
22 ABEJOJIM|       Petras pareis, kaip man bus gera! E sakai, kad aš nelaiminga...~    -
23 BRISIAIA|  maišyties. Teisybė, troboj labai gera, pastalėj gulėti šilta.
24 VIENARUD|              Kokia toj Apalionija gera", - maniau, sekdamas ją
25 LIUDNAPA|        lengva kvėpuoti... O, kaip gera!.. Nežinau, ar gali kas
26 LIUDNAPA|         gieda. Ir taip ramu, taip gera rados. Nors negalėjau savo
27 LIUDNAPA|           turėjau sveikas akis ir gerą ausį. Juk tūlas ir to tiek
28 LIUDNAPA|          žinai, kaip tada bus mum gera! - kalbėjo jinai tyliai,
29 LIUDNAPA|          pasakoti, kaip tai dabar gera, kad dvaran jau nebereikia
30 LIUDNAPA|      nebereikia eiti, ir kaip bus gera paskum, kai nusikratys nuo