Part

 1 PARSAPNI|           šviesioj pasaulėje, kurią mes vadiname dangumi, kur auga
 2 PARSAPNI|              kad jau nebe bažnyčioj mes esame, bet Žagario gryčioj.
 3 PIRMUTIN|       šokinėja, čeža, žiopso...~    Mes su Roku skubinai prasitrinam
 4 PIRMUTIN|            tingi dirbti; prašo, kad mes ta dvasia neužsikrėstume
 5 ZVAIGZDE|              Ant galo atsiminė, kad mes stovim, ir liepė eiti dirbtų.~    -
 6 KUDIKYST|         kuone tekina eina toliau, o mes stovim nusiminę ir nežinom,
 7 KUDIKYST|        nebebus žydelis? - klausiame mes.~    - Kai pakrikštys, nebebus, -
 8 KUDIKYST|          gali pasidaryti nežydelis, mes nutylam ir tik da akyliau
 9 KUDIKYST|            upelį, ar nepamatysme ir mes kokios nors "lėlės" plaukant.
10 NEMUNU  |           garlaiviui, išlipa.~    O mes plaukiame plačiu Nemunu
11 LAIMESZI|           su nuostabiu parašu, o jo mes nesuprantame.~    - Aš jums
12 LAZDA   |             jie, kaip pasaka, kurią mes paaugę užmirštame, kuri
13 LAZDA   |        kelio prie girininko trobos. Mes, maži dykaduoniai, nekviečiami
14 LAZDA   |          staliuko prie pačio lango. Mes, maži vaikai, matydami iš
15 LAZDA   |            šitoj lazda primena?~    Mes visi sužiurome.~    - Tai
16 LAZDA   |          lovoj...~    Tėvas nutilo. Mes sėdėjom ant savo vietų kaip
17 LAZDA   |     šypsodamcs tėvas, - šita!..~    Mes visi krūptelėjom ir išskėtėm
18 LAZDA   |             lazdos ir ligą gavai... Mes savo vaikų taip nemokom.~   
19 UBAGAS  |           mano tėvus. Atamenu, kaip mes, maži vaikai, džiaugdavomės,
20 SVECIAI |         iškėtę akis klausė.~    - E mes lėlytę turim, - pasigyrė
21 ABEJOJIM|            Bet nepaklausė jų... Juk mes keletą metų pas mano tėvelius
22 ABEJOJIM|          toks geras, toks rimtas, - mes visos taip gerai apie jį
23 ABEJOJIM|            sukirmijęs, netikęs. Tai mes to nematom. E ar ne sunku
24 VIENARUD|        ažumirštas ir apleistas: tik mes vieni ilgus metus sergėsime
25 VIENARUD|      purvynėn kišti... taip. Gerai, mes kišam; mes, nors palicija,
26 VIENARUD|             taip. Gerai, mes kišam; mes, nors palicija, geresnę
27 LIUDNAPA|             dar daugiau gausma? Juk mes taip maža jos turim!~    -
28 LIUDNAPA| šluostydamos nuo kaktos prakaitą, - mes tik mokiamės, kaip su rusais