Part

 1 NEMUNU  |         prie savęs mano akis ir širdį. Žiūriu ir negaliu atsižiūrėti...
 2 NEMUNU  |     traukia jie prie savęs mano širdį ir mintis. Šitai tas ant
 3 NEMUNU  | prigimties gražumais jausmus ir širdį. Kaip karšta, iš pačios
 4 VAGIS   | atitraukti: taip staiga ji mano širdį traukte pritraukė.~    -
 5 VAGIS   |   dažnai tas pats kirminas mano širdį griaužia. Ir nežinau dar,
 6 JONIUKAS|      pats, ir jam taip linksma, širdį ankštyn kelia.~    Nėr žinios,
 7 UBAGAS  |        maloni, brangi, graudina širdį. Dabar suprantu, kodėl kareivis,
 8 SVECIAI |       norėjo apimti ir int savo širdį priglausti. E saulė jau
 9 SVECIAI |          Bet netikėtai taip jam širdį susopėjo, kad net ranka
10 SVECIAI |    kodėl taip ūmai jam susopėjo širdį?.. Kodėl?..~    Abejojimo
11 SVECIAI |     mano kūną sunokusį, gaivino širdį krūtinėj... Ir skubėjau
12 ABEJOJIM|             Labiausiai Jonienei širdį sopa.~    - Gerai tau, Uliut,
13 ABEJOJIM|   badyti man tie iškalbinėjimai širdį. Pajutau, kad nebe toks
14 ABEJOJIM|     abejojimų, kurie krimto man širdį... Nors niekas mano ašarų
15 ABEJOJIM| susiglaudusius... Taip susopėjo širdį, kad sudejavau balsu, tverdamos
16 VIENARUD|       juos žiūrint, taip sopėjo širdį, taip buvo gaila kažin ko
17 VIENARUD|          nors palicija, geresnę širdį turim... taip. Kaip mums
18 LIUDNAPA|       išeidama, pajuto, kad jos širdį kažin koks šaltas sopulis
19 LIUDNAPA|  suspaudė. Nebuvo baili: turėjo širdį jautrią ir galvą karštą,
20 LIUDNAPA|            Man kažin kodėl taip širdį sopa, tokia bailė ima, -
21 LIUDNAPA|    suvedžiojimus. Bet dabar jos širdį kaip ir replėmis kas suspaudė.~    "
22 LIUDNAPA|       pajuto norą kam nors savo širdį atadaryti, savo mintis papasakoti,
23 LIUDNAPA|     atsidusdamas.~    Bet ir jo širdį vėl rūpestis suspaudė.~    -
24 LIUDNAPA|         Juozapotą paglostė, jos širdį sušildė...~    Persižegnojo
25 LIUDNAPA|         išėjimo neapsakomai jai širdį sopėjo. Toksai neramumas
26 LIUDNAPA|    senelės, ir sunkus akmuo jos širdį užugulė. Padavė jai valgyti,
27 LIUDNAPA| šnibždėjo tyliai, glausdama int širdį drebančias rankas.~    Garsas