Part

 1 PARSAPNI|      štai pro atviras bažnyčios duris įėjo kuopa liūdnai giedančių
 2 PARSAPNI|   lavonas... Štai pro bažnyčios duris pamačiau įeinantį susikumpinusį
 3 PARSAPNI|       pasuolio kirvį išbėgo pro duris į lanką ir pradėjo kapoti
 4 BEDARBO |       laukti, kol vėl išmes pro duris, ar beapsimoka? Tai kam
 5 KUDIKYST|          iš palengvo praveriame duris, kumšydami vienas kitą bailiai
 6 VAGIS   |        Žinojau gerai, kad gurbų duris užrakinau, kumelį geležiniais
 7 VAGIS   |    kumelį vėl įleidžiau gurban, duris užrakinau ir, tarsi nieko
 8 JONIUKAS|       ir visų lydimas išėjo pro duris...~    Ir ligi šios dienos
 9 JONIUKAS|        nedrąsiai atadaro trobos duris, nori nepasergėtas inteiti
10 JONIUKAS|        bailiai atadaro trobelės duris ir inteina vidun. Pirmas,
11 JONIUKAS|      šluotą ir gena Joniuką pro duris.~    Išsigandęs, tik gyvas,
12 PIESTUPY|         atsakiau skubėdamas pro duris.~    - Vaikeli gi tu mano,
13 SVECIAI |      norėjo atadaryti pirkaitės duris, kaip žodžiai, kuriuos iš
14 SVECIAI |      Kažin ko abu atsigręžė int duris ir akies mirksniu pašoko
15 SVECIAI | paspyręs koja numetė int pačias duris, - net tasai žnektelėjo.~    -
16 SVECIAI |       kumštį norėjo sprukti pro duris.~    Kaip vanagas, nutvėrė
17 SVECIAI |     kažin kas pravėrė pirkaitės duris, ir jose pasirodė dvi maži
18 SVECIAI |         pirkaitėn ir vėl uždarė duris.~    - Sūneliai, mano brangūs
19 SVECIAI |             Tenai, - parodė pro duris vaikas.~    - Bobutė broliuką
20 SVECIAI |     galvon trenktas, išbėgo pro duris... Pirkioje greitai sukliko,
21 SVECIAI |        visos galios paleido int duris. Kočėlas apsisuko kelius
22 BRISIAIA|     Brisius nuliūdęs dūlina pro duris.~    Dabar jisai bijo trobon
23 LIUDNAPA|      pasakys. Bet tasai jau pro duris ėjo...~    - Kas atsitiko?
24 LIUDNAPA|    išvysma!..~    Išeidamas pro duris, stiprai suspaudė savo kumštį... ~* * * ~   
25 LIUDNAPA|     intėjo priemenėn ir atadarė duris...~    Ant lovos gulėjo