Part

 1 PARSAPNI|         bet Žagario gryčioj. Ant lovos gulėjo baltai aptaisytas
 2 PARSAPNI|          moteriškė. Čia pat prie lovos sėdėjo dar trys moterys
 3 PIRMUTIN| pavadinti.~    Knyga skrenda ant lovos - ir akies mirksny atsiduriam
 4 KUDIKYST|      Viduj iššluota, šviesu. Ant lovos guli Petrienė, šaly jos
 5 KUDIKYST|        mane, - žiponą padeda ant lovos, kepurę pakabina ant kablio
 6 KUDIKYST|        kaip mane motina neša ant lovos, šiltai apkloja ir peržegnojus
 7 KUDIKYST|      šoka; aplink mano lopšį ant lovos ir suolo susėdę su didelėmis
 8 KUDIKYST|              Sėdžiu, būdavo, ant lovos ir dairaus pro langą. Daug
 9 KUDIKYST|         sesute. Aš stoviu vidury lovos, žiūriu nustebusiom akim,
10 KUDIKYST|         prie manęs ir padeda ant lovos kažin ką storai apvyniotą,
11 KUDIKYST|       padėkavojęs susiriečiu ant lovos ir atsidėjęs lepinuosi gautomis
12 KUDIKYST|     klausiu atsiminęs padėtą ant lovos daiktą.~    - Tenai lėlė
13 KUDIKYST|     kaklą. Ji eina su manim prie lovos, sėdasi ant jos ir mane
14 VAGIS   |         ne - stumia kažin kas iš lovos, ir gana. Ant galo nebeiškentėjau,
15 JONIUKAS|     verkia. Tik tik užsirita ant lovos ir ilgai nemiega. Pirmą
16 PIESTUPY|   vandeniu, apipiltas iššokau iš lovos ir, užsimetęs ant pečių
17 ABEJOJIM|         motutė ir atsigulė kitam lovos gale; e Petro su Ona nėra.
18 ABEJOJIM|        ir vėl sapnuoju. Šokau iš lovos, visa prakaitu apipilta,
19 LIUDNAPA|        tyliai tyliai atsikėlė iš lovos, pabučiavo miegančią moterį,
20 LIUDNAPA|          rytas. Pramigo! Šoko iš lovos susigėdusi. Nusistebėjo,
21 LIUDNAPA|  susirūpinęs sėdėjo, motyna gale lovos verkė. Dukterys kniukčiojo...
22 LIUDNAPA|         ir atsisėdo palangėj ant lovos. Karpė baltą drobę ir matavo.
23 LIUDNAPA|         atadarė duris...~    Ant lovos gulėjo be žado senis Damulis.
24 LIUDNAPA|       Juozapota, klaupdamos prie lovos... ~* * * ~    Atėjo ruduo,