Part

 1 PARSAPNI|        prie grabo ir, puolęs ant kelių, pradėjo bučiuoti žemę ir
 2 PARSAPNI|         Aš ėjau su rimtu galiūnu keliu. Jis žengė labai greitai,
 3 PARSAPNI|         laimę. Tiktai eikite tuo keliu, numetę šmėklas ir terionus
 4 ANTUETLI|        toks storas rūkas, kad už kelių žingsnių nebuvo žmogaus
 5 PUGAKALN|      nukristi, nes jaučiasi nebe keliu einąs.~    O dar visai nesenai
 6 PUGAKALN|      metų... Toli jie nuo jo, už kelių šimtų mylių...~    - Gera
 7 KUDIKYST|  Prisiglaudęs ir padėjęs ant jos kelių savo galvą tyliu ir klausaus
 8 KUDIKYST|        atsako ji ir ima mane ant kelių.~    - O kur aš būčiau buvęs,
 9 KUDIKYST|      motyna jau kitu - didžiuoju keliu namo. šitai pakelėj stovi
10 NEMUNU  |          pranyksta, ir einu savo keliu... Negaliu ir nedrįstu eiti
11 JONIUKAS|      motutė, mažąjį broliuką ant kelių turėdama, kniukčiodama verkė.~   
12 JONIUKAS|         motutę turinčią ant savo kelių mažąjį broliuką, ne kartą
13 JONIUKAS|    dardėdami ir šokinėdami rieda keliu, krato Joniuko kūną, bet
14 PIESTUPY|       kaip tikras vyras, drožiau keliu toliau. ~Zakopanė, 1906.
15 UBAGAS  | pargrįžęs, su ašaromis puola ant kelių žemės bučiuotų. Graudu buvo
16 SVECIAI |     apsipylęs ašaromis puolė ant kelių ir ėmė bučiuoti kryžių ir
17 SVECIAI |          moteriškė ir puolus ant kelių apkabino vyro kojas:~    -
18 LIUDNAPA|        mažutėlė, veikei? Gal ant kelių mamytės sėdėdama, gražių
19 LIUDNAPA|       eglės atakaitoj snaudė, už kelių žingsnių vėsi upė plaukė...
20 LIUDNAPA|          ir drąsiai ėjo gyvenimo keliu. Tasai kelias buvo šiurkštus
21 LIUDNAPA|       apniukusį; ėjo to gyvenimo keliu, baudžiavos grandimis išgrinstu.
22 LIUDNAPA| nepaklausė apie tai vyro; bet po kelių dienų, nešdama prievakary
23 LIUDNAPA|         sėdėtų, baltą ryšelį ant kelių turėdama...~    - Pasiūsiu
24 KADNUMIR|    Motynėlė ką dainavo, ~Kai ant kelių mažą migdė ~Ar lopšy mane