Part

 1 PARSAPNI|      akimis maloniai veizėjo ant visos pasaulės ir ant nesuskaitomų
 2 PARSAPNI|      būvį, nešate ant savo pečių visos žmonijos geresnę ateitį
 3 PUGAKALN|    staugia Švico kalnuose. Tarsi visos pragaro dvasios išlindo
 4 PUGAKALN|                   Gelbėkit! - iš visos galios suriko nelaimingas
 5 LAIMESZI|   akmenis...~    Ir o stebuklas! Visos šmėklos pražuvo, o paliestas
 6 LAIMESZI| išvadavimo dieną kaip didžiausią visos šalies šventę. Tą dieną
 7 KLIUDZIA|           akys primerktos; ji iš visos dar likusios galios pasistengė
 8 JIIRJIS |      antram, ir visi jų jausmai, visos jų dvasios stygos prijautė
 9 JONIUKAS|         Joniuko kūną, bet jis iš visos galios šaukia vis tą patį: ~
10 JONIUKAS|         dieną, per visą dieną iš visos galios dainuoja savo dainą,
11 PIESTUPY|         ant galvos atsistojo; iš visos galios sudrožė savo kumeliui
12 PIESTUPY|       sesele intėjova Piestupin, visos šitos pasakos, kurias ne
13 PIESTUPY|       naktį; kai gaidys sugieda, visos piktosios dvasios iš šio
14 SVECIAI |   pragaro aidas skambės jo širdy visos karo baisenybės. Kiek jisai
15 SVECIAI |   nutvėrė nuo suplo kočėlą ir iš visos galios paleido int duris.
16 ABEJOJIM|        geras, toks rimtas, - mes visos taip gerai apie jį visados
17 VIENARUD|          tvorą kiton pusėn kapų; visos rėkavo, rankomis mojavo.
18 VIENARUD|         ranka vargonininką ir iš visos širdies jam pasakojo:~    -
19 VIENARUD|         jų užmanymas nepasisekė: visos ėjo tyliai, išsisklaisčiusios.
20 VIENARUD|             Kumelaitė, ir toj iš visos galios traukė vežimėlį ir
21 LIUDNAPA|       Motyna ir dukterys klūpojo visos ir, gailiai raudodamos,
22 LIUDNAPA|          Vieną vakarą, kada teip visos sėdėjo, netikėtai atsidarė
23 LIUDNAPA|          ar Velykos atėjo, - vėl visos motynos siuntė savo mažus