Part

 1 PARSAPNI|       nelaimėje mindo kojomis tuos, prieš kurius neseniai dar
 2 KUDIKYST|   baltus pasiuvau...~    - Ar tuos, ką ir dabar šventėmis nešioju? -
 3 KUDIKYST|        klausiu motinos.~    - Tuos, - atsako ji ir ima mane
 4 NEMUNU  |  Šventąja ir Neriu atvarė jie tuos sielius Nemunan; galbūt
 5 LAIMESZI|       kalno viršūnė pasiekti; tuos, kurie lips, baidys iš visų
 6 LAIMESZI|   pranyko.~    Nuliūdo minia, tuos jo žodžius užgirdusi: atsiduso
 7 JONIUKAS|     Joniuko širdis sudrebėjo, tuos žodžius išgirdus.~    Motutė
 8 JONIUKAS|      susijuokė. Bet Joniukui, tuos žodžius girdint, juokties
 9 JONIUKAS|     Tik prievakariais suranda tuos žąsiukus ir varos namo.~   
10 PIESTUPY|      pakasti. Tuodu vyru, kur tuos turtus Piestupy pakasusiu,
11 PIESTUPY|      Rygoj mirusiu; pakasusiu tuos pinigus, bijodamu, kad nekliūtų
12 LAZDA   |    mūsų pono girininku gyveno tuos pačiuos namuos Dumbrauckas.
13 LAZDA   |     suduoti per nosį. Pažinau tuos jo pirštus! Buvo tai prievaizdos
14 LAZDA   |   trupiniai belikę. Supenėjau tuos trupinius jaučiams ir apsidairiau
15 SVECIAI |    baisenybės. Kiek jisai per tuos dvejus metus matė, ką atjautė!
16 SVECIAI |    jam padavė... Skaitė jisai tuos brangius žodžius ir suprato,
17 SVECIAI |     skuba, greičiau norėdamas tuos paveikslus išvysti...~   
18 VIENARUD|     prastą ir mažą trobelę ir tuos tris šimtus rublių - visą
19 VIENARUD|    nuo jos išgirdau, kai apie tuos pinigus paklausiau: "Tai,
20 LIUDNAPA|  netikėtai suriko:~    - Vyti tuos rusus iš mūsų krašto, vyti!
21 LIUDNAPA| jautrus ir ūmus, negalėjo int tuos atsitikimus šaltom akim
22 LIUDNAPA|     balsu ėmė klausinėti, kam tuos durtuvus įsitaisė, ir reikalavo,
23 LIUDNAPA|       ir mūsų žmonių daug int tuos lenkus bėga. Tik kas iš