Part

 1 BEDARBO |   nelaimių, daug visa ko patyrė, tečiaus didžio bado nekentėjo. Bet
 2 ANTUETLI|      nors šiurpuliai kratė kūną, tečiaus noras pamatyti nuo kalno
 3 ZVAIGZDE|       net ir gyvybę drebėdavo. O tečiaus nuo jų dainų visi miškai
 4 JONIUKAS|          Joniukas užminga...~    Tečiaus ant rytojaus anksti, žąsis
 5 PIESTUPY|       nemėgdavau anksti kelties, tečiaus pats prašiaus tėvo, kad
 6 LAZDA   |         niekados ir nebuvo, sūnų tečiaus jau suaugusį turėjo. Bet
 7 BRISIAIA|      merkia jo traškanotas akis, tečiaus vaiko nuo savęs snaudulį
 8 BRISIAIA|      kruopelę ar duonos plutelę. Tečiaus ir piemenys jį užmiršo...~   
 9 LIUDNAPA|          žmogus, miškan intėjęs: tečiaus buvau dėkingas Sutvertojui
10 LIUDNAPA| baudžiavos grandimis išgrinstas; tečiaus, būdami jaunos dvasios,
11 LIUDNAPA|      tasai laikas buvo dar toli, tečiaus Petras jau pynė iš balanų
12 LIUDNAPA|          tokį senai išleidžiusi, tečiaus tik taip žadanti, iš tikrųjų
13 LIUDNAPA|          dar klajojo abejojimas, tečiaus tame balse suskambėjo nebeslepiamas
14 LIUDNAPA|          savim ir gudriai laukė. Tečiaus buvo ir tokių, labiausia
15 LIUDNAPA|        reikalus nedaug teišmanė, tečiaus žodžiai laisvė ir lygybė
16 LIUDNAPA| laimingas, vargų naštos nejautė. Tečiaus atmindavo kartais, kad ponas
17 LIUDNAPA|          taip daug laiko praėjo, tečiaus visi, ir tolimesnieji, apie
18 LIUDNAPA|     nusišypsojo, jais gėrėdamos. Tečiaus, iš gurbo išeidama, pajuto,
19 LIUDNAPA|    norėjo surikti Juozapota.~    Tečiaus ataminė savo Petro kalbas
20 LIUDNAPA|         peltakį ant jos siūdama, tečiaus dvasia jos ir akys buvo
21 LIUDNAPA|    lūždama kaip stirną ją baidė. Tečiaus ėjo tolyn, vyro paveikslu
22 LIUDNAPA|   niekados nebuvo mieste buvusi, tečiaus dar gerai prieš auštant