Part

 1 PIRMUTIN|     žiūrėjo pro mano langą, nors lauke sprogo ir žydėjo medžiai,
 2 ZVAIGZDE| tebebuvom... Kratėva šitai aname lauke pamiškėje mudu su Baltrum
 3 ZVAIGZDE|         dar mačiau stovinėjančią lauke Simano stovylą: ant galo
 4 LAIMESZI|   nueidamos, kitos ateidamos, ir laukė naujo dar didesnio stebuklo
 5 KLIUDZIA|          pasišiaušę. Radau aš ją lauke, patvoryje pritūpusią, susirietusią,
 6 KLIUDZIA|    klausdamas, ką aš darau... ir laukė.~    Striela sudzimbė ore,
 7 JONIUKAS|          dieną ant krosnies, nes lauke buvo šalta, ir dirbo iš
 8 JONIUKAS|    klausia Antano sodžiuj.~    - Lauke, atsako juokdamasis Antanas. -
 9 JONIUKAS|       nuo nelaimės motutė.~    - Lauke... - sako pabalusiom lūpom
10 JONIUKAS|        lūpom Joniukas.~    - Aa, lauke! Dieve mano, Dieve mano! -
11 PIESTUPY|       einąs, nes sesuo jau manęs laukė.~    - Palauk, skara aprišiu, -
12 ABEJOJIM|          padėdavo ir klojime, ir lauke, - vis su juo kartu, nepasilieka.
13 LIUDNAPA|       dieną išėjau oran, kur jau laukė manęs pastatyta po pušimis
14 LIUDNAPA|    žinojo ir tikėjo, kad bus, ir laukė... krikštynų... Nors tasai
15 LIUDNAPA|         sekė savo vyrą akimis ir laukė, ką pasakys. Bet tasai jau
16 LIUDNAPA|     rūpinos tik savim ir gudriai laukė. Tečiaus buvo ir tokių,
17 LIUDNAPA|         Ir pirma ne kartą, dvaro lauke dirbdamas, nuvargęs ir alkanas,
18 LIUDNAPA|         apsilankytų pareinančio, laukė. Bet tiek jau laiko praėjo,
19 LIUDNAPA|          Nežinojo, kas jos miške laukė: ar nelaimė, ar širdies
20 LIUDNAPA|          atsidūrė panamėj, rugių lauke. Tik čionai atsikvėpė, ranka
21 LIUDNAPA|       Tartum nuo jų sau pagelbos laukė, tikėjos tiesą patirti.
22 LIUDNAPA|       tokie buvo ponai, galingi. Laukė, ar nepaklaus kartais jie