Part

 1 PARSAPNI|  girdėti liūdna gaida giesmės, kuri kaskart darėsi aiškesnė
 2 PARSAPNI|       jūsų priešu yra valdžia, kuri parkreipdama tikėjimą siūlo
 3 BEDARBO | žiūrėdamas į savo mažą sūnelį, kurį labai pamylėjo. Bet vaikas,
 4 BEDARBO |      liūdna, bet ramu. Mintis, kuri paskutiniu laiku pradėjo
 5 KUDIKYST|   Arelio barzdą, bet ir maišą, kurį jis visados ant pečių nešiojas.
 6 KUDIKYST|   arklį, tai yra mažą suolelį, kurį buvau jau virvele pažabojęs
 7 NEMUNU  | negaliu atsižiūrėti... Ta upė, kuri, vingiuodamos be galo, ant
 8 NEMUNU  |      brangaus - tos praeities, kuri dar tebestovi mano omenyje
 9 NEMUNU  |     kaip padailinta pasaka, ir kuri jau niekados daugiaus nebesugrįš,
10 NEMUNU  |  pilkas, apdriskęs čerkazėlis, kurį jis visados nešiodavo. Noriu
11 KLIUDZIA|      nedrįsau išimti strielos, kuri buvo įsisiurbusi katytės
12 JONIUKAS|       jis turėjęs kitą motutę, kuri numirusi ir jį visai dar
13 JONIUKAS|   maišelis, tas pats maišelis, kurį tėvelis išeidamas iš namų
14 PIESTUPY|      imdamas nuo žemės pagalį, kurį iš baimės buvau iš rankų
15 LAZDA   |   kurią mes paaugę užmirštame, kuri tik tik dar plasta mūsų
16 UBAGAS  |        tai? Petras Sabaliūnas, kurį iš pat mažumės pažinojau
17 ABEJOJIM| vaikais, - ne tokia, kaip Ona, kuri, mano vietoj būdama, ne
18 BRISIAIA|        tokio maisto ieškotų, į kurį seniau ir žiūrėt nežiūrėjo.
19 VIENARUD|    paklausiau jaunos merginos, kuri, nuo anų atsiskyrusi, ėjo
20 LIUDNAPA|       iš išgąsčio. Paveikslas, kurį netoli savęs pamatė, visą
21 KADNUMIR|     lelijos - tai paveikslas, ~Kurį gyvas numylėjau, ~Nors lakštingalos