Part

 1 PARSAPNI|   vaikus!~    - Tai - vaisius tavo ligotų minčių, - atrėmė
 2 PARSAPNI|   minčių, - atrėmė jis vėl. - Tavo paties išsvajotas ligos
 3 KUDIKYST| prisiartinusi motina. Juk tat tavo sesytė.~    Nieko nesuprantu:
 4 KUDIKYST|     bučiuoju jį.~    - Ar tai tavo, Juozapien, sūnus? - girdžiu
 5 KUDIKYST|    einu namo...~    - Joniuk, tavo krikštomočia numirė, - eime
 6 KUDIKYST|     baltą skarą.~    - Matai, tavo krikštomočia, - sako man
 7 JONIUKAS|        mano našlaitėli, nebėr tavo tėvelio, - kalba tetulė
 8 JONIUKAS|   akių matau, kad pabėgo! Kur tavo žąsys? - šaukia ant Joniuko
 9 SVECIAI |   blizgučiai patiko... Matai, tavo vyras pajuodavęs ir nuvargęs,
10 SVECIAI |  gulint stingo visi sąnariai, tavo paveikslas, toks malonus,
11 ABEJOJIM|       draugę už rankos, - juk tavo vyras toks geras, toks rimtas, -
12 ABEJOJIM|   Jonu susipykusi, dažnai jam tavo vyrą kaipo gerą pavyzdį
13 ABEJOJIM|       jisai Amerikoj kartu su tavo Jonu buvo, aš buvau visai
14 VIENARUD|      sakė: "Neišbėgsi; niekai tavo meilė ir širdies troškimai,
15 VIENARUD|     širdies troškimai, niekai tavo draugai, kurių nerandi ir
16 VIENARUD|   vieni ilgus metus sergėsime tavo kapą..."~    Giliai užsimąstęs,
17 LIUDNAPA| jaučiau... Nuo pat mažų dienų tavo paveikslas mano širdyje
18 LIUDNAPA|      važiuodavau ir pro langą tavo tėvynės mirguojančius klonius
19 LIUDNAPA|      nepasakius...~    - Nagi tavo Petras su Damulio Kaziu
20 LIUDNAPA|           Petriukas?!. ar tai tavo vyras?~    - Vyras, vyras! -