Part

 1 PARSAPNI| drabužių jokių neturėjo.~    - Kam teip skaudžiai nubaudė Dievas
 2 BEDARBO |    paminėtų arba atsimintų. Ir kam mano gyvenimas reikalingas?
 3 BEDARBO |      duris, ar beapsimoka? Tai kam gi dar ieškoti darbo, kam
 4 BEDARBO |      kam gi dar ieškoti darbo, kam gi dar be reikalo tos naujos
 5 PUGAKALN|  tolimoj tėvynėje likusius. Ir kam aš vienas tuosna kalnuosna
 6 NEMUNU  |          Ir vėl kilsta mintis: kam šis bokštas pastatytas?
 7 NEMUNU  |     netikėtai meta upėn.~    - Kam tamsta numetei vandenin
 8 UBAGAS  |    prašo: "Tėveliuk, tėveliuk, kam rageles palikai? Aš neturėsiu
 9 SVECIAI |        klausė moteriškė.~    - Kam? ar mudviem taip negerai?
10 SVECIAI |        ir tu dabar laiminga?.. Kam už manęs ėjai? Juk aš tavęs
11 ABEJOJIM|      Ir ko jisai manim netiki? kam vis abejoja? - skundžias
12 BRISIAIA|        gerai jaučia, kad mažai kam bereikalingas. Bet, kiek
13 BRISIAIA|   turbūt iš jo, seno, juokias? Kam?~    - Sa, Brisiau, sa! -
14 BRISIAIA|      žmogų, tartum klausdamas, kam čenai jį atavedė. Mato,
15 BRISIAIA|     pasijuokti iš jo nori. Bet kam taip baisiai iš seno juokties?
16 BRISIAIA|      baisiai iš seno juokties? Kam? Juk jisai nekaltas... Brisius
17 VIENARUD|     paklausiau jos.~    - Tai, kam aš jam svetimos žemelės
18 LIUDNAPA|   bailiu balsu ėmė klausinėti, kam tuos durtuvus įsitaisė,
19 LIUDNAPA|          Netikėtai pajuto norą kam nors savo širdį atadaryti,
20 LIUDNAPA|     alkanas ir apiplyšęs? Nėra kam jo paguosti, širdies nuraminti..."~