Part

 1 PIRMUTIN|       policmeisteris.~    Man nėra namų! - atsako drebančiu balsu
 2 PIRMUTIN|       laimės spindulio... Man nėra namų! - murma pamėlynavę senio
 3 LAIMESZI|           ir dukterys bėgo iš tėvų namų, labai retai jų laiminami,
 4 KLIUDZIA|         patvorin, kad ji neberastų namų ir nudvėstų badu: pas žmones
 5 JONIUKAS|           su maišeliu ant pečių iš namų ėjo. Joniukas kaip tik tą
 6 JONIUKAS|          kurį tėvelis išeidamas iš namų kadaise ant pečių išsinešė.
 7 PIESTUPY|          apginti. Ir iš tiesų arti namų jaučiaus tokiu drąsiu, kad,
 8 PIESTUPY|    ištaškyčiau. Bet juo labiau nuo namų tolinovos, juo menkyn mano
 9 UBAGAS  |            kada nors taip varys iš namų savo tėvą... - Ir senelio
10 UBAGAS  |            tėvą ragelės ir veža iš namų, e jo mažas vaikas paskum
11 UBAGAS  |         greičiausiai savo tėvus iš namų išvežti, tik nedrįsta arba
12 SVECIAI |        matė, ką atjautė! Kai jį iš namų paėmė, kaip mirtin vedamas
13 SVECIAI |           Maryt, - atsisveikino iš namų vedamas, - būk laiminga
14 ABEJOJIM|       tėvai neleidė manęs imti, iš namų jį išvarė. Bet nepaklausė
15 LIUDNAPA|       neturėjo...~    Iš vasarinių namų susirinko netoli manęs gražiai
16 LIUDNAPA|    draugais rytoj prieš auštant iš namų išeiti. Intėjęs trobon,
17 LIUDNAPA|          ryšelį rankon ir išėjo iš namų. Nėjo gatve vieškelin, bet
18 LIUDNAPA| išsigandusi, kad iš karto nei savo namų, nei sodžiaus nepažino.
19 LIUDNAPA|     vestuves ar krikštynas kėlė, - namų šeimininkė dėjo ryšelin