Part

 1 PARSAPNI|         visa matančiomis akimis maloniai veizėjo ant visos pasaulės
 2 ANTUETLI|        greitai skubėjo apačion, maloniai sriuvendami ir kažin ką
 3 PUGAKALN|         mėlynas akis, į jį taip maloniai žiūrinčias. Atsimena, kaip
 4 KUDIKYST|        ir apstoję aplinkui.~    Maloniai žiūri ji į mus, mažučius;
 5 KUDIKYST|     girdžiu jau snausdamas teip maloniai skambančius ir plaukiančius
 6 KUDIKYST|     daiktai ir tarpu savęs teip maloniai maloniai šnekasi. Norėčiau
 7 KUDIKYST|       tarpu savęs teip maloniai maloniai šnekasi. Norėčiau dar pažiūrėti,
 8 NEMUNU  |      vasaros rytys vėjas, tarsi maloniai glostydamas, draiko galvos
 9 VAGIS   |      pečio savo galvą ir romiai maloniai žvengia...~    Ant galo
10 TIKEJIMA|        ir, kišdama man popierį, maloniai sako:~    - Prašom tamsta
11 PIESTUPY|      kailiniais apsivilkusi, ir maloniai int mudu žiūrėjo.~    -
12 PIESTUPY|       vaidenas, mano vaikeli, - maloniai atsakė moteriškė int mane
13 LAZDA   |        Ne, ne, vaikai, - atsakė maloniai tėvas, - tegu šitoj lazda
14 SVECIAI | Razbonas, geras: pažino mane, - maloniai tarė keleivis, glostydamas
15 LIUDNAPA|    lopšį, laimingai šypsodamas. Maloniai žiūrėjo int moterį ir matė,
16 LIUDNAPA|    žiūrėdama. Taip užsisvajoję, maloniai susiglaudę, išsėdėjo visą
17 LIUDNAPA|         eiti, jo ieškoti...~    Maloniai šlamėjo senas miškas, kai
18 LIUDNAPA|        ką, int ją prisilenkusi, maloniai kalbėjo. Nesuprato... Negalėjo
19 LIUDNAPA|        apsitaisiusią moteriškę, maloniai int ją žiūrinčią.~    -