Part

 1 PIRMUTIN|             kapelionas nedėlioj sako mums, mokiniams, pamokslą, keikia
 2 ZVAIGZDE|             manęs Simanas, papasakok mums ką nors. Juk tu daug žinai,
 3 ZVAIGZDE|             neprisiprašysi, - nenori mums pasakoti...~    Niekas kitas
 4 ZVAIGZDE|         turėdavom pristatyti, bet ir mums šis tas kliūdavo. O dabar
 5 KUDIKYST|           Troboj nieko daugiau nėra. Mums suėjus, senutė prisiartina
 6 KUDIKYST|             ji silpnu balsu.~    Bet mums ne juokai; nors nesuprantam
 7 KUDIKYST|            visus prie lopšio ir rodo mums "lėlę". Bijodamies, kad
 8 KUDIKYST|              vardo neturi, - aiškina mums senutė. - Kai kunigėlis
 9 KUDIKYST|            duobei ir su nesuprantama mums baime žiūrim vandenin.~    -
10 NEMUNU  |      klausome: visi jaučiame, kad ji mums brangi, maloni ir suprantama...~   
11 LAZDA   |              ir atsitikimus, kuriuos mums pasakodavo, ir jos balse
12 LAZDA   |   nusijuokdavo. Bet kartą jisai pats mums apie tą papasakojo.~   
13 LAZDA   |             kaip int kokią ypatingą, mums nesuprantamą ir nelabai
14 LAZDA   |           tėvas pakėlė ranką ir rodė mums lazdą, tą pačią lazdą, kurią
15 SVECIAI |               Bobutė broliuką mažutį mums atanešė... Karoliuką, -
16 VIENARUD| palaidotamėte, bet neturtėlį liepiat mums purvynėn kišti... taip.
17 VIENARUD|            širdį turim... taip. Kaip mums liepia, taip darom...~    -
18 LIUDNAPA|         žmonės, neblogi. Gal ir gero mums, vargdieniams, trokšta.