Part

 1 KUDIKYST|        sutvėrimėlį.~    - O ką, ar gražus? - klausia senutė.~    -
 2 KUDIKYST|      pakrapys, pamatyste, koks bus gražus.~    - Tai paskui jau jis
 3 KUDIKYST|           ką tik galiu spėti. Oras gražus šiltas, eiti teip gera -
 4 KUDIKYST|             kad tokį sūnų turi: ir gražus, ir protingas - jau mažas
 5 NEMUNU  |          savęs nejaučia. Šaltas ir gražus, plaukia jis romiai į jūrą
 6 SVECIAI |          pati ir vaikai, - tai tik gražus sapnas, daugiau nieko, kad
 7 VIENARUD|           būčiau žemės lindęs. Net gražūs kapai, kurie tuojau už mano
 8 LIUDNAPA| apsigyvenau, stovėjo pačiam miške. Gražus vasarinis namas. Aplink
 9 LIUDNAPA|        Kiek ponų... kokie jie visi gražūs...~    Staiga vėl intbedė
10 LIUDNAPA|        Kiek ponų... kokie jie visi gražūs..." Ir: "Ar nežinai tamsta,
11 LIUDNAPA|        moterim Juozapota. Jauni ir gražūs, abu mylėjo vienas antrą
12 LIUDNAPA|    pakalnėj yra žmonės turtingi ir gražūs, laisvi ir laimingi: tik
13 LIUDNAPA|       stumantį... Bet netikėtai ir gražus sodnas, ir Petras su jaučiais
14 LIUDNAPA|          Atsimainė, kaip atsimaino gražus jurginas, rudenio šalnos
15 LIUDNAPA|          Dieve, kiek ponų... kokie gražūs! - stebėjos Juozapota, stovinėdama,
16 LIUDNAPA|                 Kiek ponų... kokie gražūs... - šnibždėjo apsiblaususi.~   
17 LIUDNAPA|         rodės jai išbarstyti, kaip gražus žolyno žiedas: matė tik
18 LIUDNAPA|                 Kiek ponų... kokie gražūs...~    Arba, intbedusi savo