Part

 1 PARSAPNI|             priėjo prie vaitojančio žmogaus ir, ramiai prikalbinėdami,
 2 PARSAPNI|        tiktai girdėjosi pridvėsinta žmogaus rauda; ant visų veidų matėsi
 3 ANTUETLI|            už kelių žingsnių nebuvo žmogaus matyti. Tik slinko pro šalį
 4 PUGAKALN| mirguojančio žiburėlio, ar nepagaus žmogaus balso, varpų skambėjimo.
 5 PUGAKALN|         rodės. Bet nei žiburio, nei žmogaus buto nepamatė. O pūga vis
 6 NEMUNU  |       nejausdamas ant savo krūtinės žmogaus rankų darbo...~    Nuo ilgos
 7 NEMUNU  |       nutildymo. Bet kas jam silpno žmogaus mintys ar nuliūdimas! Sunkių
 8 NEMUNU  |         baugu. Tarsi nuo baisiausio žmogaus, norisi nuo tos merginos
 9 LAIMESZI|          visi gerbė artimą ypatą ir žmogaus tiesas. Atsirado tarp žmonių
10 ABEJOJIM|           malonaus žodžio, toli nuo žmogaus artimo.~    - Užtat namus
11 BRISIAIA|             kaip per dūmus, ir savo žmogaus labai dažnai nebepažįsta.
12 BRISIAIA|        žabali, ar nenustosi!.. Savo žmogaus nemato, - girdi jisai pažįstamą
13 VIENARUD|        kokie rūstūs ir tartum verkė žmogaus ir jo gyvenimo, - verkė
14 VIENARUD|         pati? - paklausiau einančio žmogaus.~    - Ne, tai jo motyna...
15 LIUDNAPA|         kaip tos jos akys, gali ant žmogaus padaryti tik užgesusios
16 LIUDNAPA|      valkiojasi, susitikę nei vieno žmogaus ramiai nepraleidžia. Vieniems
17 LIUDNAPA|         sumuštas ir sudaužytas, kad žmogaus negalima buvo bepažinti;