Part

 1 PARSAPNI|           tikru tarnu mano. Noris matau didę jo meilę prie vaikų,
 2 PIRMUTIN|          smilkiniuos, ūžia ausys. Matau tą, ko buvau nematęs. Nuo
 3 KUDIKYST|     akimis ir žiūriu, ką ji daro: matau, kaip atidengia krosnę,
 4 KUDIKYST|     ištraukia iš tenai puodynėlę; matau, kaip atpjauna gabalėlį
 5 KUDIKYST|        dairaus pro langą. Daug ką matau: ant kalnelio tęsiasi eile
 6 KUDIKYST| padarytame iš priegalvio patalėly matau mažutį suvystytą kūdikį.~    -
 7 KUDIKYST|     pastebėti ir savaip suprasti; matau tai vabalą, roplinėjantį
 8 KUDIKYST|           Tylom prieinu prie jos: matau, kad ji nuliūdus, ir man
 9 KUDIKYST|         su nusistebėjimu žiūrėti. Matau ant suolų, suolelių ir ant
10 NEMUNU  |        net sidabriniai pinigai... Matau, kaip nuo surinktųjų pinigų "
11 NEMUNU  |        pradedu snausti... Atbudęs matau priešais manęs sėdinčią
12 NEMUNU  |           Žiūrėdamas į ją toliau, matau, kad jos šypsojimai lanko
13 NEMUNU  |       pasijuntu ant gatvės...~    Matau, kaip skersinės gatvės tamsumoje
14 TIKEJIMA|     Nustebęs imu nuo jos popierį: matau, kaip mergaitės veidą apsiaučia
15 JONIUKAS|      tetulė Uršulė.~    - Iš akių matau, kad pabėgo! Kur tavo žąsys? -
16 SVECIAI |         mane galėsi ateiti.~    - Matau: tu manęs nemyli.... - ėmė
17 LIUDNAPA|          kaip int sapną gražų, ir matau tik, kad jau artinas ruduo