Part

 1 PIESTUPY|      maldaknyge rankoj sėdėjo ažu stalo ir ragino ražančiaus
 2 LAZDA   |   kitapus daržinėlės, nusiėmė ažu šimto žingsnių kepurę ir
 3 LAZDA   |      skambėdavo apmaudo styga ažu nuoskaudas, kurias žmonės
 4 LAZDA   |   vaikščiodavo, arba sėdėdavo ažu staliuko prie pačio lango.
 5 LAZDA   |      vaikai, matydami iš tolo ažu lango jo žilą galvą visados
 6 LAZDA   |  pakvipusi: ją paskum sodžius ažu pačius niekniekius nuo pono
 7 LAZDA   |      galo kitan arba sėdinėti ažu staliuko prie lango. Išgyveno
 8 UBAGAS  |     ateinantį žilą senelį. Iš ažu statinės tvoros negalėjau
 9 SVECIAI |      artinos vakaras, kaip iš ažu kalnelio ant vieškelio pasirodė
10 VIENARUD| dešimtininkais nuėjo pakalnėn ažu kapų. - Egi ažupernai koksai
11 VIENARUD|     balsas...~    Išlindus iš ažu kapų, ėjo jinai nieko priešais
12 LIUDNAPA|     žiūrėjau ir laukiau... Iš ažu namo kertės išlindo sena
13 LIUDNAPA|      ir skaudų dejavimą ir iš ažu namo kertės išvysdavau išeinančią
14 LIUDNAPA|  miškas pilnas kazokų, kad iš ažu kiekvieno medžio kas nors
15 LIUDNAPA|       čionai atsikvėpė, ranka ažu širdies tverdamos. Teip
16 LIUDNAPA|  staiga krūptelėjo: pamatė iš ažu trobų išjojantį kazoką,
17 LIUDNAPA| naujieną išgirdusi, nusitvėrė ažu krūtinės ir iš didžio širdies