Part

 1 PARSAPNI|       duktės pasveikimo tėvas turėjo dar viltį. Dabar išvydęs
 2 BEDARBO | vargiai pakaktinai sau duonos turėjo. Matėsi Laurynas su juo
 3 NEMUNU  |       tenai, kur ji sėdėjo ar turėjo savo rankas padėjus. Jaučiu,
 4 JONIUKAS|      Kaip žąsiukai pasiūgėjo, turėjo Joniukas kartu su kitais
 5 LAZDA   |   mūsų ponu jį vadino. Gal ir turėjo tiesą jį taip vadinti, nes
 6 LAZDA   |     sūnų tečiaus jau suaugusį turėjo. Bet tasai sūnus gyveno
 7 LAZDA   |   mūsų akių. Dumbrauckas irgi turėjo kraustyties. Nežinau, ar
 8 UBAGAS  |        Vienų savų kelmų namie turėjo arti šimto; kita tiek pas
 9 UBAGAS  |    Atsiminiau, kad Sabaliūnas turėjo sūnų vienatūrį, su manim
10 LIUDNAPA| veidas raukšlių ir raukšlelių turėjo! Ilgi ilgi gyvenimo metai
11 LIUDNAPA|        būdami jaunos dvasios, turėjo stipras, kad ir pūslėtas,
12 LIUDNAPA|      išsižergusius: visi trys turėjo rankose ilgus, geležiniais
13 LIUDNAPA|       suspaudė. Nebuvo baili: turėjo širdį jautrią ir galvą karštą,
14 LIUDNAPA|      Nors rankose baltą drobę turėjo, tiesų peltakį ant jos siūdama,
15 LIUDNAPA|  paėmė du sūreliu, ką sudėjus turėjo, lašinių, duonos gabalą
16 LIUDNAPA|  Kartais, kada aiškesnį protą turėjo, ir pati viena pakiemiais