Part

 1 PARSAPNI| aplinkui jo sostą. Bet ūmai jo veidą apsiautė tik ką užmatomas
 2 PARSAPNI|       prijuostėmis šluostė sau veidą. O senas susikumpinęs žmogus
 3 PARSAPNI|   Mačiau skausmais išvagotą jo veidą, pabalusias išverstas akis,
 4 PIRMUTIN|   galva dreba, o per raukšlėtą veidą rieda dvi karčios, dar užsilikę
 5 BEDARBO |        glostydami pamėlynavusį veidą... ~1903~
 6 PUGAKALN|       aiškiai mato jos linksmą veidą ir mėlynas akis, į jį taip
 7 KUDIKYST|     raukšlėmis kadai tai gražų veidą ir silpstančion rankon įspraudė
 8 KUDIKYST|   apžiūri mano kaklą, galvą ir veidą, ar nėra tenai kokio skaudulio
 9 TIKEJIMA| popierį: matau, kaip mergaitės veidą apsiaučia džiaugsmo ir vilties
10 UBAGAS  |      kakton, glostė plaukus ir veidą tartum senai manęs pasilgęs,
11 UBAGAS  |       raukšlėtą, išdžiūvusį jo veidą rieda gailios karčios ašaros...~    -
12 UBAGAS  |       slėpdamas nuo manęs savo veidą, padėkojo drebančiu balsu
13 SVECIAI |       norėdamas savo snukiu jo veidą pasiekti.~    - Geras Razbonas,
14 SVECIAI |    sargybinis, bučiuodamas jos veidą.~    Kažin ko abu atsigręžė
15 LIUDNAPA|      vyro pečio savo išraudusį veidą. Abu žinojo ir tikėjo, kad