Part

  1 PARSAPNI|             savo, bet galėtų suseiti su jais pas mane...~    Girdėjau,
  2 PARSAPNI|        aukštas, rūstaus rimto veido, su pailga kuprota nose ir ilgais
  3 PARSAPNI|        angliai, akys degė narsumu ir su pasididžiavimu veizėjo aplinkui;
  4 PARSAPNI|               Girdėjau, kaip kryžius su triukšmu krito ant žemės
  5 PARSAPNI|            viskas atsimainė. Aš ėjau su rimtu galiūnu keliu. Jis
  6 PARSAPNI|            valdonai, po kurių letena su nusižeminimu padėjote savo
  7 PIRMUTIN|          durys ir uždusęs, sukaitęs, su linksmai degančiom akim
  8 PIRMUTIN|    darbininkų judėjimą, apie jų kovą su valdžia, su skriaudėjais;
  9 PIRMUTIN|             apie jų kovą su valdžia, su skriaudėjais; girdėjau apie
 10 PIRMUTIN|             skubiai renkas policija, su baime dairos aplinkui ir
 11 PIRMUTIN|              čeža, žiopso...~    Mes su Roku skubinai prasitrinam
 12 PIRMUTIN|             bėga ant gatvės, maišosi su minia ir tenai nyksta.~    -
 13 PIRMUTIN|         žmonių stovylos, kyšo rankos su plasnojančiomis skarelėmis.~    -
 14 PIRMUTIN|            kur linksminas, susirinkę su savo pačiomis ir vaikais,
 15 PIRMUTIN|                Darbininkai, linksmi, su nauju tikėjimu į savo spėkas,
 16 BEDARBO |               bet ir tie lopiniuoti, su kyšinčia vietomis vata;
 17 BEDARBO |         karto negalėjo suprasti, kas su juo atsitiko, nežinojo,
 18 BEDARBO |              turėjo. Matėsi Laurynas su juo seniai, susirašinėt
 19 BEDARBO |            Atsitekėjo jis ligonbuty, su suraišiota ir sustatyta
 20 BEDARBO |               šeimynos nebeturėjo, o su draugais ir pažįstamais
 21 BEDARBO |            darbo pajuodavę, - krinta su gailesčiu ir graudžiu dejavimu,
 22 BEDARBO |            nuramintų ir pastiprintų, su kuriuo galėčiau pasikalbėt
 23 BEDARBO |           geriau vienu matu pabaigti su tuo gyvenimu?.."~    "Tikiu,
 24 BEDARBO |              pjovė, - dainas, kurias su kitais dainavo, - bet liūdnai
 25 BEDARBO |              užkiša butelį, deda alų su duona kišenėn ir skubinai
 26 ANTUETLI|         Turėjau pilną tiesą pasakyti su Šilerio medžiokliu: ~Matyt
 27 ZVAIGZDE|             išėjau vieną šventadienį su broliu laukan javų aplankytų.
 28 ZVAIGZDE|           tamsta matei? - paklausėva su broliu.~    - Mačiau... -
 29 ZVAIGZDE|           aname lauke pamiškėje mudu su Baltrum Rudoku mėšlą; skubėjova
 30 ZVAIGZDE|            drebėdamas, - tai žiūriva su Baltrumi. Nežinova, kas
 31 ZVAIGZDE|              nuėjo atgal.~    O mudu su Baltrum drebava. Dabar,
 32 ZVAIGZDE|        šiurkščiu balsu.~    Bet mudu su Baltrum linksmu jau buvom,
 33 ZVAIGZDE|           minėdavo. Dabar tai bepiga su šituo. Jūs šit mokslus einat,
 34 ZVAIGZDE|           vasarojaus žiūrėtų, o mudu su broliu namo. Atsigręždamas
 35 PUGAKALN|              debesų sniegą... Dangus su žeme susimaišė...~    Visas
 36 PUGAKALN|        Firvaldšteto ežerą ir kitus - su marguliaujančiais jų pakrantėse
 37 PUGAKALN|          dabar išėjau? Geriau būčiau su jais pasilinksminęs, Naujuosius
 38 PUGAKALN|       Atsimena, kaip paskutinį kartą su ja skyrėsi, žadėjo už metų
 39 PUGAKALN|               žadėjo už metų grįžti, su ja susidėti ir jau kartu
 40 PUGAKALN|               Julyt, sugrįšiu...~    Su tuo paveikslu širdyj jaunikaitis
 41 KUDIKYST|               Ant galo atsisveikinam su ja ir einam iš gryčios.
 42 KUDIKYST|              sustojam prie duobei ir su nesuprantama mums baime
 43 KUDIKYST|            ant lovos ir suolo susėdę su didelėmis ir mažomis smuikomis
 44 KUDIKYST|       baranka iš tiesų labai didelė: su tokiu tuojau pradedu savotiškai
 45 KUDIKYST|              bet viena aukšta aukšta su palinkusia viršūne, antra
 46 KUDIKYST|            kaip tik žydas Arelis, ką su puodais važinėja; rodos,
 47 KUDIKYST|            motinai rankas, sveikinas su mano broliais ir su sesute.
 48 KUDIKYST|        sveikinas su mano broliais ir su sesute. Aš stoviu vidury
 49 KUDIKYST|              Joniuk, pasisveikink gi su viešnia, - sako prisiartinusi
 50 KUDIKYST|           turiu sesytę, tai ta kartu su manim gyvena, o čia - svetima,
 51 KUDIKYST|          gyvena, o čia - svetima, ir su kažin kokiuo svetimu vyru,
 52 KUDIKYST|            kokiuo svetimu vyru, o ne su broliu, atvažiavo. Bet nors
 53 KUDIKYST|           pasispiriu abiem rankom ir su dideliu vargu persiritu
 54 KUDIKYST|         neturime. Paskui einame visi su kažin kokiuo reikalu pas
 55 KUDIKYST|           kaimyną. Iš tenai grįžtame su motyna jau kitu - didžiuoju
 56 KUDIKYST|        pradeda lakstyti po gryčią ir su nusistebėjimu žiūrėti. Matau
 57 KUDIKYST|      apkabinu motynos kaklą. Ji eina su manim prie lovos, sėdasi
 58 PAKELEIV|            ant galo abejoti ir, nors su skausmu širdyje, žada tos
 59 PAKELEIV|          tyčiojasi Antanas.~    - E, su tavim geriau nekalbėti! -
 60 PAKELEIV|          balsas, - "gal nebrasiu"... Su paskutiniais žodžiais balsas
 61 NEMUNU  |             išlenda visas miestelis, su išmėtytais kloniu ir pakalnėmis
 62 NEMUNU  |              ir čia tie patys žmonės su jų rūpesniais, vargais ir
 63 NEMUNU  |           sieliai; garlaivis greitai su jais susilygina. Eina jie
 64 NEMUNU  |             kuris gale mūsų sodžiaus su didele šeimyna gyvena. Kaip
 65 NEMUNU  |             žmonės: būrys darbininkų su pjūklais ir kirviais, keletas
 66 NEMUNU  |            muzikantai": vienas aklas su smuika, kitas su armonika,
 67 NEMUNU  |        vienas aklas su smuika, kitas su armonika, o trečias - kokios
 68 NEMUNU  |           dešimties metų berniukas - su būbinu. Savo veidais taip
 69 NEMUNU  |          Atsigrįžau: berniukas stovi su atkišta kepuraite priešais
 70 NEMUNU  |     Apsitaisiusi ji sodiečių rūbais, su balta skarele ant galvos:
 71 VAGIS   |                     Nutariau būtinai su ja ir su jos tėvais susipažinti.
 72 VAGIS   |            Nutariau būtinai su ja ir su jos tėvais susipažinti.
 73 VAGIS   |    apylenkėje. Susipažinau paskui ir su ja: mačiau, kad ir ji nuo
 74 VAGIS   |         gerai žinote: tat mano pati, su kuria, dėkavoti Dievui,
 75 VAGIS   |           vandenio, užbarsčiau miltų su avižomis ir nuėjau seklyčion
 76 VAGIS   |     susilaukęs, savo kraštą palikti, su šeimyna persiskirti. Netikiu,
 77 LAIMESZI|           pasirodė ant kalno žiburys su nuostabiu parašu, o jo mes
 78 LAIMESZI|              dabar žmonės suprato ir su pagarba nulenkė savo galvas
 79 LAIMESZI|            maro, bet eidami pro šalį su pagarba ir meile lenkė žemyn
 80 LAIMESZI|       apsitaisę gražiausiais rūbais. Su žaliais ant galvų vainikais
 81 JIIRJIS |             tiems jų žodžiams, kartu su tais jų žodžiais skambėjo.
 82 JONIUKAS|          liūtinga diena, kai tėvelis su maišeliu ant pečių iš namų
 83 JONIUKAS|             Paliko Joniukas trobelėj su savo motute ir mažuoju broliuku
 84 JONIUKAS|         girdėjo, kaip "dėdė" pradėjo su motute derėties, kaip motutė
 85 JONIUKAS|          pinigą, ir suprato, kad jam su tuo žmogum reiks važiuoti.~    -
 86 JONIUKAS|     pasiūgėjo, turėjo Joniukas kartu su kitais sodžiaus vaikais
 87 JONIUKAS|               buvo ne vienas, krūvoj su kitais lakstė, žaidė.~   
 88 JONIUKAS|         randas, kad jis ne namie, ne su tėveliu kartu. Bet miegas
 89 JONIUKAS|             pažiūrėtų dėdė, randa jį su kitais vaikais žaidžiant,
 90 JONIUKAS|            ant suolo sėdinčią motutę su broliuku ir tetulę Uršulę.
 91 PIESTUPY|            visi buvo atsikėlę: tėvas su maldaknyge rankoj sėdėjo
 92 PIESTUPY|           ražančiaus giedotų; motyna su mergina sukinėjosi apie
 93 PIESTUPY|             ant rarotų. Šį kartą man su sesele išpuolė. Nors mažas
 94 PIESTUPY|             sušalsi!~    - Ajau, vis su skara ir su skara, - skundžiaus
 95 PIESTUPY|                Ajau, vis su skara ir su skara, - skundžiaus patempęs
 96 PIESTUPY|         buvęs juos Piestupy sutikęs. Su minėtuoju Mataušu toks atsitikimas
 97 PIESTUPY|             burlokų kapų...~    Kada su sesele intėjova Piestupin,
 98 PIESTUPY|          Norėjau tomis savo mintimis su sesele pasidalyti, bet bijojau
 99 PIESTUPY|             moteriškė, atsisveikinus su mumis, skubinai nuėjo toliau.~   
100 PIESTUPY|         Paskui vienu kartu pradėjova su sesele juokties: rytas,
101 LAZDA   |         miškuose medžiotų, atvažiavo su daugybe svečių ir nemaža
102 LAZDA   |             Pasispardydamas nulėkiau su draugais ir radau galvijus
103 LAZDA   |             tą papasakojo.~    Kartu su minėtuoju mūsų pono girininku
104 LAZDA   |           jeigu nebūtų subėgę žmonės su šakėmis ir grėbliais. Po
105 LAZDA   |             atpirko.~    Tokiuo būdu su miškais kartu pasibaigė
106 LAZDA   |            žiemą. Sunkiai būdavo man su tąja lenkiškąja kalba: buvau
107 LAZDA   |            tėvas, - labai seni. Mudu su motyna dar buvova jaunu;
108 LAZDA   |              artų. Nedaug ką galėjau su savim pasiimti: sau intsidėjau
109 LAZDA   |          intsidėjau krepšelin duonos su druska, jaučiams - keletą
110 LAZDA   |             iš krepšelio sausą duoną su druska. Valgau, o mano jaučiai
111 LAZDA   |            pašoko iš vagos ir norėjo su arklu bėgti. Apsvaigęs pakėliau
112 LAZDA   |             priešais mane Dumbraucką su lazda rankoj.~    - A tu,
113 LAZDA   |            Dumbrauckas, pildamas man su lazda per nugarą.~    Matydamas,
114 LAZDA   |               nepyksite, kad ir mudu su motyna jums kartais žabeliu
115 UBAGAS  |           savajan sodžiun pargrįžęs, su ašaromis puola ant kelių
116 UBAGAS  |             lazdų geležiniais galais su ilgais botagais, nebuvo
117 UBAGAS  |          kita tiek pas savo kaimynus su bičiuoliais. Keletas tokių
118 UBAGAS  |      džiaugdavomės, pamatę Sabaliūną su savo šeimyna ateinantį:
119 UBAGAS  |         sėdėjo priešais mane ubagas, su krepšiu.~    - Tai tamstos
120 UBAGAS  |    Sabaliūnas turėjo sūnų vienatūrį, su manim vienametį; atsiminiau,
121 UBAGAS  |          vienametį; atsiminiau, kaip su tuo sūnu dar lakstydavova
122 UBAGAS  |             mano mažų dienų draugas, su kuriuo paskum niekados nebesusieidavau...~    -
123 UBAGAS  |           galvą. Paskum atsisveikino su manim ir išėjo iš kiemo.
124 SVECIAI |       pasirodė aukštas jaunas žmogus su maišeliu ant pečių. Nors
125 SVECIAI |        džiaugias žmonės; tik Marytei su vaikais be manęs skurdu.
126 SVECIAI |           bloga neatsitiko... Marytė su vaikais turbūt sveika, gyva...
127 SVECIAI |        barzdele ir sargybinio rūbais su blizgančiomis sagutėmis
128 SVECIAI |            aukštas pajuodavęs žmogus su maišeliu ant pečių ir visas
129 SVECIAI |            patsai to nepastebėjau... Su burloku susidėjai... Liežuvis
130 SVECIAI |            sugriuvo sargybinių gauja su uredninku priešaky. Visi
131 SVECIAI |        suardė...~    - Samuli, ir tu su jais kartu?! - nustebo,
132 SVECIAI |              sargybinių savo kaimyną su blizgančiomis sagutėmis, -
133 SVECIAI |        užpakaly rankas.~    Jo pati, su vaikais kertelėj sukniupusi,
134 SVECIAI |              vedamas, - būk laiminga su tuo savo... Vaikeliai mano,
135 ABEJOJIM|              ją raminti, - išgyvenai su vyru jau 13 metų, vaikų
136 ABEJOJIM|             bepiga. E mano: pagyveno su manim metus ir išskrido...
137 ABEJOJIM|         sulūžusioj trobelėj, bet tik su juo kartu. Ir kas iš manęs?
138 ABEJOJIM|           Žiūrėk, Aneliut, nesusidėk su berniukais; gink Dieve,
139 ABEJOJIM|              gubernijon išėjo. Kartu su kitais ir mano tėveliai
140 ABEJOJIM|              kitais ir mano tėveliai su vaikais išsikėlė. Kaip tada
141 ABEJOJIM|                 Bet ne visados buvau su juo laiminga, ir aš ne kartą
142 ABEJOJIM|         visados kalbėdavom. Aš pati, su savo Jonu susipykusi, dažnai
143 ABEJOJIM|           Kolei jisai Amerikoj kartu su tavo Jonu buvo, aš buvau
144 ABEJOJIM|            rami; bet kaip persiskyrė su juo ir toliau išvažiavo,
145 ABEJOJIM|      pusmergėlė buvo, kaip Vitebskan su tėveliais ėjo. Vieną tą
146 ABEJOJIM|          pabuvus Vitebske atvažiuotų su ja int mumus prisilankytų,
147 ABEJOJIM|             klojime, ir lauke, - vis su juo kartu, nepasilieka.
148 ABEJOJIM|              kad aš netikus, tik vis su vaikais, - ne tokia, kaip
149 ABEJOJIM|         Pajutau, kad nebe toks jisai su manim malonus, nebe taip
150 ABEJOJIM|        valgyti nepataisyta. "Tai jau su tavim visados taip", - piktu
151 ABEJOJIM|              e aš vienai viena namie su vaikais pasilieku: laukiu
152 ABEJOJIM|            greitai pagrįždavo, e Ona su Petru daug vėliau, ir visados
153 ABEJOJIM|              motut, darysiu, kad man su vaikais visas laikas išeina", -
154 ABEJOJIM|       giedotų. Pasilikau namie viena su vaikais. Laukiu pareinančių
155 ABEJOJIM|            kitam lovos gale; e Petro su Ona nėra. Belaukdama jų
156 ABEJOJIM|              ir radau tenai... Petrą su Ona... susiglaudusius...
157 ABEJOJIM|              neklausydama, išvažiavo su Ona atgal Vitebskan... Daugiau
158 ABEJOJIM|          išvynioja iš jos kortelę ir su atidžia žiūri... Susigraudinus
159 BRISIAIA|        apsigint nuo žmonių negalėjo. Su juo vaikai žaidė, jį račiukuos'
160 BRISIAIA|            ir duona penėjo, medžiotų su savim vedės. Ustovas ir
161 BRISIAIA|             priešais save šeimininką su šaudykle už pečių pamatęs.
162 VIENARUD|              ir kelius dešimtininkus su lopetomis; krūvelėn susispietusios
163 VIENARUD|           moterys ir pasistiebdamos, su atidžia žiūrėjo per tvorą
164 VIENARUD|            iš krūvos, kai uredninkas su dešimtininkais nuėjo pakalnėn
165 VIENARUD|           paklausiau.~    - Susimušė su vaikinais, - sako, patsai
166 VIENARUD|            išpažinties buvęs; numirė su ražančiu ir škaplieriais...
167 VIENARUD|      ražančiu ir škaplieriais... Tik su kunigu nebesusikalbėjo...~    -
168 VIENARUD|          ožkelę, kurią jinai visados su savim, kaip mažą vaiką,
169 LIUDNAPA| išsigandusiom ir nustebusiom akelėm, su drebančia širdele: nežinojai,
170 LIUDNAPA|            nesmagu, ir gėda. Krepšio su savim neturėjo: nežinojau,
171 LIUDNAPA|          žmogus, vardu Petras Banys, su savo moterim Juozapota.
172 LIUDNAPA|              būtinai eisią, jeigu ne su šaudyklėmis, tai su šakėmis
173 LIUDNAPA|         jeigu ne su šaudyklėmis, tai su šakėmis ir dalgėmis rusų
174 LIUDNAPA|      paaugusius vaikus ir ramiai sau su jais ir su savo moterim
175 LIUDNAPA|             ir ramiai sau su jais ir su savo moterim gyvenantis...
176 LIUDNAPA|           Juozapotą ir kelius kartus su ja po aslą apsisukti. Bet,
177 LIUDNAPA|      Juozapota tą jo gyvenimą šildė: su ja buvo ramus ir laimingas,
178 LIUDNAPA|               Petras jau senai tarės su apylinkės ir savo sodžiaus
179 LIUDNAPA|              pamatė šaly gurbų Petrą su dviem kaimynais, Antanu
180 LIUDNAPA|               mes tik mokiamės, kaip su rusais reikia grumties.~   
181 LIUDNAPA|         grumties.~    Tokie juokingi su tais savo durtuvais buvo
182 LIUDNAPA|           jautė ir jau kelinta diena su tais savo užmanymais nuo
183 LIUDNAPA|            Jisai nutarė būtinai eiti su kai kuriais draugais miškan
184 LIUDNAPA|             miškan ir tenai susidėti su maištininkais: patyrė, kad
185 LIUDNAPA|        badančius, Petras susikalbėjo su draugais rytoj prieš auštant
186 LIUDNAPA|             gražus sodnas, ir Petras su jaučiais iš jos akių nyksta.
187 LIUDNAPA|             kojos paslysta, ir kartu su kūdikiu krinta bedugnėn...~   
188 LIUDNAPA|         jusdavo, kuone visados kartu su juo keldavos... Kodėl gi
189 LIUDNAPA|              kampininkė Urbonienė ir su atidžia apsidairė po trobą.~    -
190 LIUDNAPA|           tamsta šiandien teip vėlai su pusryčiu? - paklausė, matydama
191 LIUDNAPA|             tarė Urbonienė ir ne tai su pasijuokimu, ne tai su džiaugsmu
192 LIUDNAPA|           tai su pasijuokimu, ne tai su džiaugsmu pažiūrėjo int
193 LIUDNAPA|                     Nagi tavo Petras su Damulio Kaziu ir Antanu
194 LIUDNAPA|           maištininkus! Mačiau, kaip su durtuvais visi trys auštant
195 LIUDNAPA|             bado ar dūmų pauostys... Su jaunais dažnai teip esti...~    -
196 LIUDNAPA|             žirkles, siūlų kamuolėlį su adatomis ir atsisėdo palangėj
197 LIUDNAPA|              slėpdamos. Troško tenai su jais kartu būti, savo Petrą
198 LIUDNAPA|        šikšninis krepšis ir... višta su nusukta galva. Matyt, buvo
199 LIUDNAPA|              žali medžių lapai, vyto su jais kartu ir gražios vargdienių
200 LIUDNAPA|        šiaurus žiemys vėjas ir kartu su lapais išnešiojo karščiausias
201 LIUDNAPA|              maištininkų dar narsiai su prispaudėjais kovojo, laukdama
202 LIUDNAPA|         numirė. Vienos moterys liko. Su jomis Juozapota vargą vargo:
203 LIUDNAPA|            kartą, alkani ir nuplyšę, su rusais netoli kovoję; kaip
204 LIUDNAPA|              Petras? kur?.. Ką dabar su juo padarys? - vaitojo,
205 LIUDNAPA|           ratu sustojusių. Kareiviai su šaudyklėmis ir blizgančiais
206 LIUDNAPA|        tylėjo... Vidury aukšti šulai su permėtėmis stypsojo...~   
207 LIUDNAPA|      Netikėtai žvilgterėjo int šulus su permėtėmis... Suriko klaikiu
208 LIUDNAPA|            raudų, kai šios, visiškai su savo tėvyne atsisveikindamos,
209 LIUDNAPA|      Svajonės apie laimingą gyvenimą su vyru, apie vaikus ir sodną
210 LIUDNAPA|           ragaišio, mėsos ar varškės su sviestu ir, pašaukusi mažą
211 LIUDNAPA|             siuntė savo mažus vaikus su bandele ar pora dažytų kiaušinių
212 LIUDNAPA|          savą. Pamatęs kas pro langą su krepšeliu ateinančią, sakė:~    -