Part

  1 PARSAPNI|             jam:~    - Tikras tarne! ne sykį siunčiau tave pildyti
  2 PARSAPNI|              jo prapulties, - ir tuo ne tiktai abu - dabar būdami
  3 PARSAPNI|         rimtam galiūnui.~    - Tai - ne Dievo kaltis, - atsakė jis.~    -
  4 PARSAPNI|        abejoju: negali būti tvirtais nė tikėjime, nė savo darbuose
  5 PARSAPNI|           būti tvirtais nė tikėjime, nė savo darbuose silpni žmonės,
  6 PARSAPNI|            jungą! Jūs jį velkate jau ne vieną tūkstantį metų ir
  7 PARSAPNI|     užsidėjote valdonus ir nuo jų, o ne nuo piktos dvasios, paeina
  8 PARSAPNI|             kruvinai uždirbtą grašį. Ne piktos dvasios, ne maištininkai
  9 PARSAPNI|            grašį. Ne piktos dvasios, ne maištininkai ardo jūsų gyvenimą,
 10 PARSAPNI|     maištininkai ardo jūsų gyvenimą, ne jie uždėjo jums jungą ant
 11 PIRMUTIN|         daiktą, nes tas buvo kitur - ne pas mus... Pas mus dar visa
 12 PIRMUTIN|              iš palengvo: nesigirdėt nė juokavimų, nė dainų. Išblyškusios
 13 PIRMUTIN|             nesigirdėt nė juokavimų, nė dainų. Išblyškusios merginos,
 14 PIRMUTIN|            blogo užlaikymo, nepamatę nė vieno laimės spindulio...
 15 PIRMUTIN|            eina toliau. Nepraleidžia nė vieno pabriko, dirbtuvės;
 16 PIRMUTIN|         tęsias dvi savaiti. Negirdėt nė muštynių, nė vagystės; nematyt
 17 PIRMUTIN|       savaiti. Negirdėt nė muštynių, nė vagystės; nematyt girtuokliavimo.~   
 18 PIRMUTIN|           jie švenčia pirmą gegužės. Ne vienam priseina už tai sėdėti
 19 BEDARBO |         stovėti ant vietos - nevalia nė atsitraukti, nė atsisėsti;
 20 BEDARBO |              nevalia nė atsitraukti, nė atsisėsti; kas antra savaitė
 21 BEDARBO |         sunku palikti, kad čia reiks ne tik dirbti, bet ir mirti.
 22 BEDARBO |            ir pasirodavot: tada nors ne taip būtų baisu ir nuobodu,
 23 BEDARBO |          taip būtų baisu ir nuobodu, ne taip rūpėtų badas ir ateitis.
 24 BEDARBO |       reikalo tos naujos kančios? Ar ne geriau vienu matu pabaigti
 25 BEDARBO |          ponų" ir rinkti skatikus? - Ne, niekados! gana žeminties
 26 BEDARBO |           pakirstas jau jis nebejaus nė šalčio, nė šiurpaus drėgnumo;
 27 BEDARBO |              jis nebejaus nė šalčio, nė šiurpaus drėgnumo; jo vėlė
 28 BEDARBO |          liūdnai nusišypso: - ir ten ne geriau, ir ten skursta darbininkas,
 29 ANTUETLI|             medžiai sunkiai galvojo, nė vienos šakelės nepajudindami.
 30 ANTUETLI|             ežeruose palaidotus. Bet ne, klausykit! Ar girdi, kaip
 31 ZVAIGZDE|             neapsakomai. Ant dangaus nė mažiausio balto debesėlio.
 32 ZVAIGZDE|            stovėjo apsvaigęs miškas: nė ošimo, nė paukščių giedojimo.
 33 ZVAIGZDE|          apsvaigęs miškas: nė ošimo, nė paukščių giedojimo. O aplink
 34 ZVAIGZDE|        vasarojus, žydėjo grikai. Ore nė vieno balso, nė vieno šauksmo.
 35 ZVAIGZDE|          grikai. Ore nė vieno balso, nė vieno šauksmo. Tik toli,
 36 ZVAIGZDE|          nelabai kokie javai. Seniau ne tokie būdavo... kas metai
 37 ZVAIGZDE|              sakau Baltrui, - ar tik ne žvaigždė žiba?!~    - Ar
 38 ZVAIGZDE|               Toks geras buvo, kokio nė pirma, nė paskui niekados
 39 ZVAIGZDE|          geras buvo, kokio nė pirma, nė paskui niekados nemačiau.
 40 ZVAIGZDE|          paklausė mano brolis.~    - Ne, tuo kartu žvaigždė išgelbėjo, -
 41 PUGAKALN|             pūgos skardas. Nebežino, nė kur yra, nė kurian kraštan
 42 PUGAKALN|       skardas. Nebežino, nė kur yra, nė kurian kraštan reikia eiti.
 43 PUGAKALN|                Gelbėkit! gelbėkit! - ne savo balsu suriko vėl, bet
 44 KUDIKYST|             ilgai stovime priemenėj, nė vienas nedrįsdamas pirmas
 45 KUDIKYST|           silpnu balsu.~    Bet mums ne juokai; nors nesuprantam
 46 KUDIKYST|          ateina man mintys, o motina nė tai man, nė tai pati sau
 47 KUDIKYST|         mintys, o motina nė tai man, nė tai pati sau viena kalba
 48 KUDIKYST|             nieko nesuprasdamas. Man nė galvoj, kad tai išteka mano
 49 KUDIKYST|               kad aukštoji pušis tat ne kas kitas, kaip tik žydas
 50 KUDIKYST|              atskiriu ant tos pušies ne tik ilgojo Arelio barzdą,
 51 KUDIKYST|         kažin kokiuo svetimu vyru, o ne su broliu, atvažiavo. Bet
 52 PAKELEIV|           nedidelį, o dabar - neturi nė kur prisiglausti. Užeina
 53 PAKELEIV|           Bet juk einava mudu pas jį ne vien dėl to, kad jis geras
 54 NEMUNU  |              pievomis krantai, - tat ne kaleidoskopas, bet gyva
 55 NEMUNU  |            laikydama po savo kojų, - ne tik savo dvasia išsikeldama
 56 NEMUNU  |            pinigų "muzikantų" veidai ne tik prašvitę, bet ir nustebę:
 57 NEMUNU  | vargaujantieji "muzikantai", dainiai ne įkvėpimo, bet dėl pinigo,
 58 NEMUNU  |             merginą. Iš pažiūros jai ne daugiau 16-17 metų. Bet
 59 NEMUNU  |             raudonumas, matomai, jau ne pačios prigimties, bet tik
 60 NEMUNU  |          liudija, kad ši mergina yra ne tik mačiusi vargus, bet
 61 NEMUNU  |          sėdinčius vyrus, neaplenkia nė jaunučio malonaus veido
 62 NEMUNU  |            Jaučiu, kad tokios mintys ne pas mane vieną, bet ir pas
 63 VAGIS   |         pasilinksminimus! Apylenkėje nė vienos vestuvės ar vakaruškos
 64 VAGIS   |              ir visiems patikau. Bet nė vieno nenuskriausdavau,
 65 VAGIS   |                 Laikas greitai bėgo. Nė pats nepasijutau, kaip po
 66 VAGIS   |           mylimąją jums aprašysiu?!. Ne. Jūs ją ir taip gerai žinote:
 67 VAGIS   |            ir jų tėvas kadaise buvo. Ne apie ją aš noriu kalbėti:
 68 VAGIS   |            pančiais supančiojau, bet ne - stumia kažin kas iš lovos,
 69 VAGIS   |              apylenkėj buvo žinomas. Ne vienas po 300 rublių siūlijo,
 70 VAGIS   |          Pulti vidun? O galbūt tenai ne vienas yra: užmuš, kaip
 71 VAGIS   |         nieko neturėjau. Namuose vėl nė šaudyklės, nė revolverio
 72 VAGIS   |            Namuose vėl nė šaudyklės, nė revolverio nebuvo, - vis
 73 VAGIS   |          parkrito negyvas ant žemės, nė vieno žodžio neprataręs.~   
 74 VAGIS   |            manęs negirdėjo ir nematė nė važiuojant, nė parvažiuojant;
 75 VAGIS   |             ir nematė nė važiuojant, nė parvažiuojant; niekam nė
 76 VAGIS   |             nė parvažiuojant; niekam nė vienu žodžiu apie tą atsitikimą
 77 VAGIS   |           teismo rankosna atsidavęs. Ne kartą jau rengiaus taip
 78 VAGIS   |               Žinojau, kad pakliuvęs ne tik pražūčiau, bet ir iš
 79 VAGIS   |           savo sąžinės nuraminimo, o ne dar didesnio jos sutepimo.
 80 LAIMESZI|    išaiškinimo senojo.~    O žiburys ne tik negeso, bet vis labiau
 81 LAIMESZI|     nepabaigiau! - sušuko senelis. - Ne taip lengva, kaip jūs manote,
 82 LAIMESZI|       gyvasties nenorėjo aukauti. Ir ne tik ką savo gyvasties nenorėjo
 83 LAIMESZI|        iškalbinėdami, - ir tik kurie ne kurie iš jų ėjo stiprai
 84 LAIMESZI|           lengviau buvo lipti... Bet ne vieni jau metai aukų ir
 85 LAIMESZI|    pasišventimo praėjo, o vienok dar nė vienas iš lipančiųjų nepasiekė
 86 LAIMESZI|           paminklu. Dabar gyventojai ne tik nuo jo nebebėgo kaip
 87 JIIRJIS |            yra vienas kitą matę. "Ar ne ši mano sapnų gaivintoja?
 88 JIIRJIS |            mano sapnų gaivintoja? ar ne šis mano širdies laukiamasis?" -
 89 JONIUKAS|      broliuku vienas. Bet motutę jis ne taip mylėjo, kaip tėvelį, -
 90 JONIUKAS|          savo kelių mažąjį broliuką, ne kartą ir jis norėdavo prieiti
 91 JONIUKAS|             tik dar tylesnis paliko, ne kaip pirma. Dažniausiai
 92 JONIUKAS|               dar dažniau bardavo, o ne kartą ir suduodavo; bet
 93 JONIUKAS|            tas darbas Joniukui: buvo ne vienas, krūvoj su kitais
 94 JONIUKAS|          aplinkui gano galvijus, kur ne kur pakrūmėmis ilsis arkliai.
 95 JONIUKAS|                        Na, čia gi ar ne Šeškaus piemenį vežiojas? -
 96 JONIUKAS|           taip sunku randas, kad jis ne namie, ne su tėveliu kartu.
 97 JONIUKAS|            randas, kad jis ne namie, ne su tėveliu kartu. Bet miegas
 98 JONIUKAS|           ant ežios skurdžiai rauda… Ne, pas tėvelį niekados to
 99 PIESTUPY|          galėjau. Žinojau, kad turiu ne tik save, bet ir seserį
100 PIESTUPY|        vaikščiojo; tų kalbų klausant ne vienam stodavo plaukai ant
101 PIESTUPY|            ir šiurpuliai kratė kūną; ne visi drįsdavo tais keliais
102 PIESTUPY|           plaukianti, o pinigai kada ne kada ugniniais šulais iš
103 PIESTUPY|            kaip jis tada gyvas liko. Ne vienas yra taip pat matęs
104 PIESTUPY|         daužąsi aplinkui per naktis; ne vienas buvęs juos Piestupy
105 PIESTUPY|            Mataušui ir pranykęs. Tai ne kas kitas buvęs, kaip tik
106 PIESTUPY|          visos šitos pasakos, kurias ne kartą buvau girdėjęs, dabar
107 PIESTUPY|            negalėjau sau pasakyti. O ne kartą buvau girdėjęs, kad
108 PIESTUPY|            žiūrėdama, - tik vaidenas ne rytais, bet iš vakaro ir
109 LAZDA   |           toli miškai ir iš šonų kur ne kur išmėtyti nedideli jauni
110 LAZDA   |           lizde pas girininką, jeigu ne pašalinės aplinkenybės.~   
111 LAZDA   |           pievos išdžiūvo. O turėjom ne tik sau, bet ir ponui dirbti.
112 LAZDA   |         Sudegįsim ją, tėvel...~    - Ne, ne, vaikai, - atsakė maloniai
113 LAZDA   |     Sudegįsim ją, tėvel...~    - Ne, ne, vaikai, - atsakė maloniai
114 UBAGAS  |             Graudu buvo ir man, nors ne kareiviu pargrįžau tėvynėn.~   
115 UBAGAS  |             ėjo nepasirimsčiuodamas, ne taip, kaip ubagai moka eiti.~   
116 UBAGAS  |              ir poterius jisai kalba ne taip, kaip ubagai pripratę
117 UBAGAS  |              pamiškėj. Žemės jo buvo ne kiek, bet bičių daugybė.
118 UBAGAS  |       Sabaliūnas mažus vaikus mylėjo ne mažiau kaip bites; užtatai
119 UBAGAS  |           užtatai per bičkuopį jisai ne tik bitėmis, bet ir vaikais
120 UBAGAS  |            čionai atvežti..." Matai: ne senelio, tik ragelių pasigailėjo.
121 UBAGAS  |             ragelių pasigailėjo. Tai ne pasaka, bet tikra teisybė:
122 UBAGAS  |           pasaka, bet tikra teisybė: ne vienas išaugęs norėtų kuo
123 UBAGAS  |            namuos vaidai, ten bitėms ne vieta.~    - Tai kur tamsta
124 UBAGAS  |           kuris meduitom savo rankom ne kartą glostė man mažam galvą...~   
125 UBAGAS  |       besakyti, vėl pradėjau - visai ne vietoj - atsiprašinėti senelio,
126 UBAGAS  |          sveikas būtum... Bet Dievas ne kiekvienam Dvasią šventą
127 SVECIAI |                   Dieve, nejaugi tai ne sapnas? nejaugi aš vėl namie,
128 SVECIAI |          žodžius ir suprato, kad tai ne sapnas, kad ten toli toli
129 SVECIAI |         prirakinus, ir baisi giltinė ne kartą žiūrėjo jam akysna.
130 SVECIAI |               gyva... E ką, jeigu?!. Ne, ne... negali būti...~   
131 SVECIAI |           gyva... E ką, jeigu?!. Ne, ne... negali būti...~    Apsistojo,
132 SVECIAI |             laiškas. Nebe toks buvo, ne; nebebuvo jame to atvirumo,
133 SVECIAI |             staiga savo širdy pajuto ne tai gėdą, ne tai gailestį.~    -
134 SVECIAI |            širdy pajuto ne tai gėdą, ne tai gailestį.~    - Ant
135 ABEJOJIM|             abejojimus pasipasakoja. Ne metai jas krūvon suvedė,
136 ABEJOJIM|             metai jas krūvon suvedė, ne. Vyresnioja, Petrienė, jau
137 ABEJOJIM|             nedaug kuo galėjau - kad ne Amerika, niekaip iš tų skolų
138 ABEJOJIM|           kad pareitų sveikas... Bet ne visados buvau su juo laiminga,
139 ABEJOJIM|         buvau su juo laiminga, ir aš ne kartą nuo jo raudojau...~    -
140 ABEJOJIM|              Bet lengvo būdo žmogus. Ne visados man buvo tikras,
141 ABEJOJIM|             visados man buvo tikras, ne... Žinau: ir dabar Amerikoj
142 ABEJOJIM|             Tai mes to nematom. E ar ne sunku pamatyti, kas yra
143 ABEJOJIM|           Vieną tą seserį teturėjau: ne taip brolių, kaip jos gailėjau.
144 ABEJOJIM|        tvirta ir kažin kokia rūsti - ne tokia vėjavaikis, kaip aš
145 ABEJOJIM|               ir vis mane mokia, kad ne taip dirbu, ne taip vaikus
146 ABEJOJIM|            mokia, kad ne taip dirbu, ne taip vaikus prižiūriu. Nors
147 ABEJOJIM|       netikus, tik vis su vaikais, - ne tokia, kaip Ona, kuri, mano
148 ABEJOJIM|            kuri, mano vietoj būdama, ne tiek padarytų, visur paspėtų...
149 ABEJOJIM|           kokia apsiblausus, nesava. Ne kartą ateis, būdavo, iš
150 ABEJOJIM|            bus, - sakydavo motutė, - ne tokia tu pamaldinga, kaip
151 ABEJOJIM|             tu pamaldinga, kaip Ona, ne." - "Ką aš, motut, darysiu,
152 ABEJOJIM|        motutės, ar jinai mane kėlė. "Ne, - sako, - nekėliau." Papasakojau
153 ABEJOJIM|          ašaros.~    - Tai, Aneliut, ne aš pirmutinė, ne aš paskutinė, -
154 ABEJOJIM|            Aneliut, ne aš pirmutinė, ne aš paskutinė, - atsako ramiu
155 BRISIAIA|           kruopų geldelėj palakti, e ne - tai išalkęs eina pašalėmis
156 BRISIAIA|           nuo spalių ir seka paskum, ne taip, kaip pirma - jaunas
157 VIENARUD|                Ar tai jų žemė?~    - Ne, pono Bagdonavyčiaus...~    -
158 VIENARUD|            tokių gerų moterų, kurios ne tiktai numirėliui svetimos
159 VIENARUD|              einančio žmogaus.~    - Ne, tai jo motyna... Pati namie:
160 LIUDNAPA|            bado, e jeigu ir yra, tai ne čia, bet ten, toli už miško,
161 LIUDNAPA|               Pamačiau tas jos akis. Ne, tai ne akys. Tai buvo du
162 LIUDNAPA|       Pamačiau tas jos akis. Ne, tai ne akys. Tai buvo du taškai,
163 LIUDNAPA|             šį tą supratau... Tiesa, ne be žodyno:daug man geri
164 LIUDNAPA|           parėjo Petras iš bažnyčios ne toks, kaip visados. Buvo
165 LIUDNAPA|            nauja valdžia, geresnė, - ne rusų, bet mūsų krašto žmonių:
166 LIUDNAPA|            kalbą; matęs ir tą poperį ne pas vieną. Žmonės esą sujudę,
167 LIUDNAPA|        daugelis būtinai eisią, jeigu ne su šaudyklėmis, tai su šakėmis
168 LIUDNAPA|            lekią iš mūsų krašto; kad ne tik gubernatoriai, pats
169 LIUDNAPA|       valdžia nepasiduos? - paklausė ne tai rimtai, ne tai juokaudamas,
170 LIUDNAPA|              paklausė ne tai rimtai, ne tai juokaudamas, atsigręžęs
171 LIUDNAPA|            mane kazokas užpuolė? Kad ne tu ir tėvelis, būčiau pražuvus...~   
172 LIUDNAPA|           netikėtai sujudo, ir jeigu ne visi balsiau prabilo, tai
173 LIUDNAPA|              širdyse ažudegė. Tiesa, ne vienas šypsojo ir juokės,
174 LIUDNAPA|              dalyke padėjo. Ir pirma ne kartą, dvaro lauke dirbdamas,
175 LIUDNAPA|             garsaus šventadienio dar ne taip daug laiko praėjo,
176 LIUDNAPA|               Vieni tuo tikėjo, kiti ne. Bet visi susirūpino, sujudo.
177 LIUDNAPA|      nebepareis! - tarė Urbonienė ir ne tai su pasijuokimu, ne tai
178 LIUDNAPA|            ir ne tai su pasijuokimu, ne tai su džiaugsmu pažiūrėjo
179 LIUDNAPA|           Tai galgi nežinai?!.~    - Ne, nieko nežinau!..~    Juozapota
180 LIUDNAPA|               gal ką bloga?!."~    - Ne, aš nieko nežinau, - atkartojo
181 LIUDNAPA|            nuo suolo atsikeldamas, - ne mūsų vienų - daugelis dabar
182 LIUDNAPA|            galvoje mintis, kad jeigu ne senatvė, ir jisai neišturėtų -
183 LIUDNAPA|         parėjo iš Damulio namo jeigu ne linksmesnė, tai daug ramesnė.
184 LIUDNAPA|           Tik nenuveiks jie tų rusų, ne; e tie paskum da labiau
185 LIUDNAPA|           nepažino. Lyg regėjos visa ne teip, kaip paliko. Žiūrėdama
186 LIUDNAPA|           vietos negalėjo sau rasti. Ne tik iš sodžiaus kur išeiti
187 LIUDNAPA|             žemės... ~* * * ~    Vos ne vos iš ligos atsigeivelėjo...
188 LIUDNAPA|                    Pagijo kūnas, bet ne dvasia. Protas sumišo...
189 LIUDNAPA|             džiaugės ir pasenę mirė. Ne viena Juozapotos draugė
190 LIUDNAPA|             geriau kiek jautės: nors ne teip žmonėms po kojų troboj