Part

 1 BEDARBO |         gyvenimo ir vargų, kurie jį amžinai kankino! Jis taip trokšta
 2 BEDARBO |           nors po medžiu, - užmigti amžinai, medžių ošimo siūbuojamas,
 3 BEDARBO |         kaip nuo priemėčio. Jo kūne amžinai užminga mintis ir jausmai,
 4 PAKELEIV|           gaudavova, kad viduriuose amžinai revoliucija griaudė. Atmeni,
 5 LAZDA   |           beveik niekur neišeidavo, amžinai savo kambarėly: arba vaikščiodavo,
 6 SVECIAI |          visų karo baisenybių, kada amžinai akysna giltinė žiūrėjo,
 7 BRISIAIA| nebeprigirdi, e sunkios blakstienos amžinai merkia jo traškanotas akis,
 8 VIENARUD| nebenusišvies saulės spinduliais, - amžinai bus toksai nelaimingas,
 9 VIENARUD|        laimės ir linksmų veidų, tik amžinai girdėsiu, kaip smulkutis
10 LIUDNAPA|       pamatyti. Ir tik jo paveikslą amžinai dabar savo krūtinėj nešiojo...~