Part

  1 ANTUETLI|       žmonių šašėliai, taukšėdami int akmenis savo batais: kažin
  2 ANTUETLI|         nieko nelaukdamas pasukau int vakarus ir skubėjau, skubėjau...
  3 ANTUETLI|        galo, nuvargęs, atsirėmiau int apačią...~    O kaipgi neapsakomai
  4 ZVAIGZDE|       sulingavo galvą ir pasisuko int mudu.~    - Na, tai ko judu
  5 ZVAIGZDE|     linguodams žilą galvą žiūrėjo int mane. Žinojau, ką nori pasakyti...~    -
  6 ZVAIGZDE| atvažiavau, ir ateina šventadienį int mane naujienų pasiklausytų.
  7 ZVAIGZDE|           Sustojova mudu, žiūriva int tą žvaigždę ir galvojava,
  8 PUGAKALN|           visu savo kūnu susidavė int kietą daiktą ir parkrito
  9 PUGAKALN|      trepinėti kojomis ir daužyti int viena kitą rankas, norėdamas
 10 PUGAKALN|      pabaigsiu mokslą ir sugrįšiu int tave, - šnibžda, tarsi ją
 11 KLIUDZIA|        įdėti maišiukan ir nunešus int upę įmesti vandenin, bet
 12 JIIRJIS |           jis priglaudė jos galvą int savo krūtinę, o ji, apkabinusi
 13 JONIUKAS|        būdavo, ant suolo, primygs int šlapią stiklą savo pirštelį
 14 JONIUKAS|         norėdavo prieiti taip pat int ją prisiglausti; jautė,
 15 JONIUKAS|           ateinančias apsilankytų int motutę moteris, girdėjo,
 16 JONIUKAS|           Iš pradžios jį pristatė int mažą vaiką. Bet kaip atšilo
 17 JONIUKAS|       pasigirti, ir godžiai žiūri int Antano vežėčias. "Tai kad
 18 JONIUKAS|             gailistauja žiūrėdama int Joniuką moteriškė. - Nebūtų
 19 JONIUKAS|        daboji?..~    Ir pripuolus int Joniuką pradeda kumščioti:~    -
 20 JONIUKAS|             nėra. Nuliūdęs grįžta int šeimininkus. Visai tenai
 21 JONIUKAS|           ir sugrįžusi namo puola int lovą, nutraukia nuo jos
 22 JONIUKAS|           Joniukas ištrūkęs lekia int žąsis ir susirietęs ant
 23 JONIUKAS|        pradeda tolinties nuo žąsų int miestelį: šitai jau visas
 24 JONIUKAS|     tėvelio namelis. Prisiartinęs int namelį Joniukas apsistoja,
 25 JONIUKAS|   nelaimingas. Joniukas žvilgteri int visas puses, ar nepamatys
 26 JONIUKAS|           Joniukas nustebęs žiūri int jas ir girdi:~    - Tai
 27 JONIUKAS|          tetulė Uršulė, žiūrėdama int Joniuką.~    Girdi tą Joniukas
 28 JONIUKAS|   pamačiusi Joniuką, žiūri motutė int jį išsigandusiom akim ir
 29 JONIUKAS|          daranti, prilekia motutė int krosnį, nutveria šluotą
 30 JONIUKAS|  atsigręžti.~    Parbėgęs laukan, int savo žąsis, vos tik begali
 31 PIESTUPY|          skara ryšėti. Bet motyna int mano vyriškumą nežiūrėjo:
 32 PIESTUPY|           manau glausdamos arčiau int seserį, - ir atlėks: galbūt
 33 PIESTUPY|           Bailiomis akimis žiūriu int abi kelio pusi. Aplinkui,
 34 PIESTUPY|         galvoj atgijo. Glausdamos int seserį jaučiau, kaip po
 35 PIESTUPY|            kad ir sesuo nedrąsiai int šalis dairos. Taigi tylom
 36 PIESTUPY|       tylom glaudžiaus tik arčiau int ją, bailiai žvalgiaus užpakalin
 37 PIESTUPY|           priešingų pusių žiūrėjo int tave baisus tamsus griovys,
 38 PIESTUPY|        pušelėmis apaugęs; skersai int upelį leidosi nuo kalno
 39 PIESTUPY|          apkabino mane, priglaudė int save, - ir akies mirksniu
 40 PIESTUPY|         iš baimės, prisiglaudusiu int vienas antrą. Abu pradėjova
 41 PIESTUPY|      visus nusidėjimus ir priimtų int save; žinojau, kad galbūt
 42 PIESTUPY|          apsivilkusi, ir maloniai int mudu žiūrėjo.~    - Tai
 43 PIESTUPY|         maloniai atsakė moteriškė int mane žiūrėdama, - tik vaidenas
 44 LAZDA   |  dykaduoniai, nekviečiami sulėkėm int ten ir iš tolo, krapštinėdami
 45 LAZDA   |    krapštinėdami nosis, žiopsojom int žvėris ir int ponus. O ponai
 46 LAZDA   |           žiopsojom int žvėris ir int ponus. O ponai jau sėdėjo
 47 LAZDA   |        drebančia širdimi žiūrėjau int tą reginį ir mačiau, kokiuo
 48 LAZDA   |         vienos vietos, žiūrėdavom int jį kaip int kokią ypatingą,
 49 LAZDA   |            žiūrėdavom int jį kaip int kokią ypatingą, mums nesuprantamą
 50 LAZDA   |         gerą žmogybę ir bijodavom int jį prisiartinti.~    Gal
 51 LAZDA   |          Nežinau, ar jis kreipėsi int mano tėvus, ar tėvai jam
 52 LAZDA   | apsigyveno, nežinau. Tik atgabeno int mumus jo mažą staliuką,
 53 LAZDA   |   Atsikėliau nuo ežios ir priėjęs int kupetį pasiėmiau mažą dobilų
 54 LAZDA   |            Prinešiau tą kuokštelę int jaučius ir iš rankos šeriu;
 55 LAZDA   |    atgręžę savo sprandus stebėjos int mane... Tik gyvas parsivariau
 56 LAZDA   |          Vyresnysis brolis priėjo int tėvą paėmė iš jo rankos
 57 LAZDA   |     paskum numetė atžagaria ranka int malkas ir dusliu balsu tarė:~    -
 58 UBAGAS  |         statinės tvoros negalėjau int jį gerai įsižiūrėti, negalėjau
 59 UBAGAS  |          mane visą šiurpas paėmė. Int jį žiūrėdamas pamačiau,
 60 UBAGAS  |      pabaigė melsties.~    Pakėlė int mane raudonas nuo ašarų
 61 UBAGAS  |         nustebusiom akim žiūrėjau int senelį. Kaip tai? Petras
 62 UBAGAS  |           ašaros.~    - Ar tamsta int savo dukteris nesiglaudei?~    -
 63 UBAGAS  |        nesiglaudei?~    - Kur man int jas glausties! Turi jos
 64 SVECIAI |     džiaugsmu neapsakomu. Priėjęs int kryžių sustojo, pasidėjo
 65 SVECIAI |       juodą žemę norėjo apimti ir int savo širdį priglausti. E
 66 SVECIAI |        ilgai neleido, ilgai laikė int patalą prirakinus, ir baisi
 67 SVECIAI |          visai sutemo, kai priėjo int savo namus. Prie kiemo vartelių
 68 SVECIAI |    linksmai sukdamas uodegą puolė int keleivį ir ėmė aplink jį
 69 SVECIAI |      Antanas numirė? - glausdamos int sargybinį klausė moteriškė.~    -
 70 SVECIAI |      mudviem taip negerai? Juk aš int tave visados ateinu... Jeigu
 71 SVECIAI |        Jeigu Antanas pagrįžtų, tu int mane galėsi ateiti.~    -
 72 SVECIAI |            Kažin ko abu atsigręžė int duris ir akies mirksniu
 73 SVECIAI |     žmogus ir, kaip arelis, puolė int juodu.~    - Maciukas!? -
 74 SVECIAI |     sargybinį už krūtinės ir taip int sieną primygo, kad tam net
 75 SVECIAI |           ir paspyręs koja numetė int pačias duris, - net tasai
 76 SVECIAI |        baisiai ėmė mušti jo galvą int sieną...~    - Dar tu mane
 77 SVECIAI |           pasirėmęs stalo žiūrėjo int savo pačią. Taip visas drebėjo,
 78 SVECIAI |    nepykstu, - tarė jisai tyliai, int ją nežiūrėdamas, - galiu
 79 SVECIAI |       tarė susigraudinęs Antanas, int juos puldamas.~    Vaikai
 80 SVECIAI |          Vaikai išsigandę žiūrėjo int nepažįstamą žmogų ir traukės
 81 SVECIAI |   netikėdami jo žodžiais, žiūrėjo int tėvą.~    - Norit turėt
 82 SVECIAI |   draskydamas. Paskum prisitraukė int stalą ir atsirėmęs bepročio
 83 SVECIAI |   aplinkui... Vaikai, prisiglaudę int motyną, tyliai kniukčiojo...~    - ...
 84 SVECIAI |   skubėjau tą paveikslą pamatyti, int savo krūtinę priglausti...
 85 SVECIAI |          durų Maciukas, rodydamas int Antaną. - Jisai ir carą
 86 SVECIAI |              Ir kaip liūtas puolė int Maciuką. Tik sargybiniai
 87 SVECIAI |           iš visos galios paleido int duris. Kočėlas apsisuko
 88 SVECIAI |                Ant kiemo linksmai int jį puolė Razbonas. Uredninkas
 89 ABEJOJIM|      linguoja galvą Petrienė, - e int man nežiūrėk... Jeigu man
 90 ABEJOJIM|         Vitebske atvažiuotų su ja int mumus prisilankytų, nors
 91 ABEJOJIM|           Oną ir atvažiavo čionai int mumus. Neapsakomai apsidžiaugiau,
 92 ABEJOJIM|            mačiau, kad vis mažiau int mane žiūri. Ir darbas pradėjo
 93 ABEJOJIM|          piktu balsu sako Petras, int mane nežiūrėdamas, ir kaip
 94 ABEJOJIM|            Parėjus prispaudė mane int savo krūtinę ir glostė,
 95 ABEJOJIM|    Vitebske ištekėjo, vėl pradėjo int mane gerinties ir greitai
 96 ABEJOJIM|         draugės pasakojimo, žiūri int ją kaip int kokį paveikslą,
 97 ABEJOJIM|     pasakojimo, žiūri int ją kaip int kokį paveikslą, ir ant jos
 98 BRISIAIA|    teišmano. Jį troboj kiekvienas int save šaukė ir duona penėjo,
 99 BRISIAIA|   inkšdamas aplinkui ir, sugrįžęs int piemenis, iškišęs liežuvį
100 BRISIAIA|     iškišęs liežuvį žiūrėdavo tai int juos, tai int krepšelius:
101 BRISIAIA|       žiūrėdavo tai int juos, tai int krepšelius: žinojo, kad
102 BRISIAIA|          inkščia bailiai ir žiūri int žmogų, tartum klausdamas,
103 BRISIAIA|        keletą žingsnių ir pradeda int jį taikinti...~    Negali
104 VIENARUD|          guls dar be skaičiaus... Int juos žiūrint, taip sopėjo
105 VIENARUD|           kryžiai rūsčiai žiūrėjo int mane ir tartum sakė: "Neišbėgsi;
106 VIENARUD|       užsimąstęs, nepamačiau, kad int kapus ėmė rinkties žmonės.
107 VIENARUD|          neleiskim!..~    - Eikim int Bagdonavyčių! paprašysim,
108 VIENARUD|      Mumdviem besikalbant, priėjo int mumus pažįstama davatka
109 VIENARUD|         jai malonų žodį pratarti. Int ją žiūrėdamas, nežinau,
110 VIENARUD|    vežėčios įkinkyta, ir pasisukė int kapus; paskum keletas vyrų
111 LIUDNAPA|          pasirodžiusios... Žiūriu int jus pralėkusias, kaip int
112 LIUDNAPA|         int jus pralėkusias, kaip int sapną gražų, ir matau tik,
113 LIUDNAPA|        pralėkdavau, bet ilgai dar int išsitiesusį paveikslą žiūrėdavau,
114 LIUDNAPA|    dudendamas traukinys, žiūrėjai int jį išsigandusiom ir nustebusiom
115 LIUDNAPA|           sužydę žolynai daržely. Int jas žiūrint, regėjos, kad
116 LIUDNAPA|            iš kur aidas neateina. Int jas žiūrėdamas, norėjau
117 LIUDNAPA|      moteriškė. Ėjo jinai tiesiai int mane, lazdele pasirimsčiuodama
118 LIUDNAPA|        prie manęs: stovi, tiesiai int mane savo baisias akis intbedusi.
119 LIUDNAPA|   žvaigždės dar matė: jos tiesiai int mane žiūrėjo...~    - Ko
120 LIUDNAPA|       savo klaikias akis, žiūrėjo int mane.~    Nežinojau, kas
121 LIUDNAPA|      karto nemirktelėjus, žiūrėjo int mane. Krūtinėj pajutau šaltą
122 LIUDNAPA|                Staiga vėl intbedė int mane akis ir paklausė:~    -
123 LIUDNAPA|         gyvybės akis, ilgai ilgai int mane žiūrėdavo. Kad ir klausdavau,
124 LIUDNAPA|           vasarą...~    Pripratau int ją... Jau ramiau galėjau
125 LIUDNAPA|      batvinių pasrėbęs, prieidavo int savo moterį ir, pusiau apkabinęs,
126 LIUDNAPA|      šypsodamas. Maloniai žiūrėjo int moterį ir matė, kaip iš
127 LIUDNAPA|   paklausė jo.~    Taip gailingai int jį savo gražiom akim pažiūrėjo,
128 LIUDNAPA|    grečium savęs ant suolo, ilgai int ją tylom žiūrėjo. Jo akyse
129 LIUDNAPA|        jinai tyliai, svajodama ir int jį glausdamos, - turėsma
130 LIUDNAPA|        Žvilgterėjo degančiom akim int moterį ir, sukandęs dantį,
131 LIUDNAPA|         ir degančiom akim žiūrėjo int vienas kitą ir, stiprai
132 LIUDNAPA|         jautrus ir ūmus, negalėjo int tuos atsitikimus šaltom
133 LIUDNAPA|           aptemusiom akim žiūrėjo int pono rūmus, ir jo omenėje
134 LIUDNAPA|   žvaigždėm iš po ilgų blakstienų int jį žvilgterėdavo, visa užmiršdavo...~   
135 LIUDNAPA|       kitą ėmė karštesnieji nešti int kalvį visokius geležgalius.
136 LIUDNAPA|   durtuvais buvo ir teip linksmai int ją visi trys pažiūrėjo,
137 LIUDNAPA|           ją drebančią ir stiprai int savo krūtinę prispaudė...~    -
138 LIUDNAPA|       užkaitusi ir laiminga, kaip int brangų paveikslą int vyrą
139 LIUDNAPA|         kaip int brangų paveikslą int vyrą žiūrėdama. Taip užsisvajoję,
140 LIUDNAPA|       šilta... Juozapota spaudžia int savo laimingą krūtinę kūdikį
141 LIUDNAPA|    Juozapota išsigandusi skubinas int jį, norėtų nusileisti griovin,
142 LIUDNAPA|    griovin, gelbėti vyrą. Pažiūri int kūdikį. Negyvas! Akytės
143 LIUDNAPA|        tai su džiaugsmu pažiūrėjo int Petrienę.~    - E kodėl
144 LIUDNAPA|           nuo ugnies akim žiūrėjo int Urbonienę. Nekentė tos bobos
145 LIUDNAPA|           piktom akim žvilgterėjo int Petrienę. Valandėlę tylėjo.
146 LIUDNAPA|           Antanu miškan išrūko... int maištininkus! Mačiau, kaip
147 LIUDNAPA|       išteisinti; bet, pažiūrėjus int piktas Urbonienės akis,
148 LIUDNAPA|        ant galvos skarą ir nubėgo int Damulį. Tenai niekas ir
149 LIUDNAPA|  užukrosny atsisėdo. Visi tylėjo. Int juos žiūrinti ir ją graudulys
150 LIUDNAPA|           jisai neišturėtų - eitų int sūnus miškan rusų muštų...~    -
151 LIUDNAPA|         jam nunešiu... Nors kartą int savo krūtinę prispausiu...~   
152 LIUDNAPA|        paklausė Juozapota, akylai int ubagę žiūrėdama.~    - O,
153 LIUDNAPA|   tverties. E ir mūsų žmonių daug int tuos lenkus bėga. Tik kas
154 LIUDNAPA|      blizgančiom akim žvilgterėjo int ubagę, tartum nuo jos tik
155 LIUDNAPA|   išgelbėti. Ėjo dabar stipresnė, int šalis dairydamos. Tik staiga
156 LIUDNAPA|        tartum šimtas kultuvų mušė int žemę - greitai, sutardami...~    "
157 LIUDNAPA|       šnibždėjo tyliai, glausdama int širdį drebančias rankas.~   
158 LIUDNAPA|      Nustebusiom akim žvilgterėjo int šalis ir tyliai suriko iš
159 LIUDNAPA|         ir pasileido bėgti. Puolė int ją sverdinėdamas.~    -
160 LIUDNAPA|            kaip paliko. Žiūrėdama int sodžių, staiga krūptelėjo:
161 LIUDNAPA|        buvo bepažinti; marškiniai int mėsas prilipę. Gulėjo kaip
162 LIUDNAPA|        būti. Kas vakarą ėjo dabar int Damulį, kur ramiau kiek
163 LIUDNAPA|                Apkabino jo galvą, int savo krūtinę prispaudė.~    -
164 LIUDNAPA|            vaitojo, klaikiom akim int Kazį žiūrėdama.~    Papasakojo
165 LIUDNAPA|          miesto gatvėmis, bailiai int šalis dairydamos. Dideli,
166 LIUDNAPA|      gražesnės... Bet nesistebėjo int tat Juozapota, nors kitą
167 LIUDNAPA|         jai pasirodę. Žiūrėjo tik int žmones, kuriuos ant kiekvieno
168 LIUDNAPA|         atėjo ir tokia nelaiminga int visus stebis. Bet niekas
169 LIUDNAPA|          visus stebis. Bet niekas int ją ir žiūrėt nežiūrėjo.
170 LIUDNAPA|        nors tokiom gailingom akim int jas pažiūrėjo...~    - Dieve,
171 LIUDNAPA|    krūptelėjo, bet pamačiusi, kad int ją žiūri, apsidžiaugė ir
172 LIUDNAPA|         visi in ten eina, pribėgo int žmonių minią. Kojas jai
173 LIUDNAPA|            malonaus veido senelį, int ją žiūrintį, ir bailiu balsu
174 LIUDNAPA|             Netikėtai žvilgterėjo int šulus su permėtėmis... Suriko
175 LIUDNAPA|  apsitaisiusi moteriškė kažin ką, int ją prisilenkusi, maloniai
176 LIUDNAPA| apsitaisiusią moteriškę, maloniai int ją žiūrinčią.~    - Ar nežinai
177 LIUDNAPA|             atkartojo, intbesdama int ją savo akis.~    Norėjo
178 LIUDNAPA|          ar pora dažytų kiaušinių int Juozapotą. Moterys jai ir
179 LIUDNAPA|            Visas sodžius priprato int ją žiūrėti kaip int savą.
180 LIUDNAPA|      priprato int ją žiūrėti kaip int savą. Pamatęs kas pro langą