Part

  1 PARSAPNI|         lindo į galvą, klaidžiojo po urvelius mano smagenų ir,
  2 PARSAPNI|      mintys, kaip mašalai, sukėsi po mano galvą ir ilgai nedavė
  3 PARSAPNI|        mane...~    Girdėjau, kaip po tų Sutvertojaus žodžių nesuskaitomos
  4 PARSAPNI|          visi žmonės, išsiskirstę po bažnyčią, suklaupę ėmė poteriauti.
  5 PARSAPNI|     Garsas jo vaitojimo sklaidėsi po bažnyčią ir atsimušdamas
  6 PARSAPNI|          pablūdęs pradėjo bėgioti po gryčią. Mačiau, kaip jis
  7 PARSAPNI|          šventųjų ir myniojo juos po kojų; girdėjau, kaip jis
  8 PARSAPNI|        kaip Žagaris, voliodamasis po kiemą ir draskydams sau
  9 PARSAPNI|   varguolių, viešpatauja tamsybė; po jos priegloba didžturčiai
 10 PARSAPNI|          doros, išjuokia ir mindo po kojų jūsų seseris, par girtuoklystę
 11 PARSAPNI|        išmislijote, tie valdonai, po kurių letena su nusižeminimu
 12 PARSAPNI|           jų nužemintos, pamintos po kojų ypatos ir siaurus apsireiškimus
 13 PIRMUTIN|         dar visa kas, kaip vanduo po ledu, tykiai ir bailiai
 14 PIRMUTIN|        Pats policmeisteris sukasi po darbininkų tarpą, keikia
 15 PIRMUTIN|        besakyti, eina toliau. Jam po kojų pasitaiko berankis,
 16 BEDARBO |      Liepojuj, prie miesto sodno, po medžiu, stovi susitraukęs
 17 BEDARBO |     savaitę išvaikščiojo Laurynas po Rygą, ieškodamas darbo:
 18 BEDARBO |    savaiti prasivalkiojo Laurynas po Dinaburko miestą, išalkęs
 19 BEDARBO |        sodno. Susirietęs kur nors po medžiu, vėl ketina jis čia
 20 BEDARBO |           lietų ir šaltį, knisasi po skylėtus Lauryno rūbus,
 21 BEDARBO |    apsirgo džiova Lauryno pati ir po pusantrų metų numirė...~   
 22 BEDARBO |            Drėgnas šaltis rausias po jo plonus rūbus ir marina
 23 BEDARBO |          vergiją. Bet išbarstytos po visą pasaulį, džiūsta jos
 24 BEDARBO |          kol žus ir eis ant nieko po visur išsklaidyta darbininkų
 25 BEDARBO |          nesinori.~    Atrado jis po medžiu akmenį ir atsisėdo,
 26 BEDARBO |          jausmus, giliai rausiasi po jo omenę. Jam toks ateina
 27 BEDARBO |     užmigti šitam sodne, kur nors po medžiu, - užmigti amžinai,
 28 ANTUETLI|       pamatyti nuo kalno saulę ir po savo kojų neregėtą paveikslą,
 29 ANTUETLI|           išsisklaidys rūkas.~    Po valandos jau buvau po pačiu
 30 ANTUETLI|             Po valandos jau buvau po pačiu kalnu, bet turėjau
 31 ANTUETLI|        pasakodami. Kalno visai iš po rūko nebuvo matyti, - rodės,
 32 ANTUETLI|   neapsakomai buvo gražu! Čia pat po mano kojų gulėjo balta debesų
 33 ANTUETLI|        šitos pačios vietos giliai po savimi, kur dabar debesų
 34 ANTUETLI|      klausykit! Ar girdi, kaip iš po debesų mūrų kilsta ankštyn
 35 ANTUETLI|     šūkauti ir dainuoti, lakstyti po kalno viršūnes arba, nušokus
 36 ANTUETLI|      turėklų, nardyti ir plaukyti po šitą pūkų jūrą, kaip tat
 37 ANTUETLI|           maži vaikai, lakstydami po kupečius šieno. Žinoma,
 38 ANTUETLI|        išplaukė varpinė, čia pat, po kojų, netikėtai pasirodė
 39 ANTUETLI|        pasaką apie išliuosuotą iš po stiklinio kalno karaliją...
 40 ANTUETLI|        Šilerio medžiokliu: ~Matyt po kojom tik jūrės miglotos,~
 41 ZVAIGZDE|       saulės spindulių, palindova po pušimi ir atsigulėva pasilsėtų.
 42 ZVAIGZDE|          turėjau pradėti... Žodis po žodžio priėjome ir prie
 43 ZVAIGZDE|     atilsį, ir visi mūsų sodžiaus po ponais tebebuvom... Kratėva
 44 ZVAIGZDE|    skubėjova dirbti, nes buvo jau po pietų, o ligi vakaro turėjova
 45 ZVAIGZDE|           žiburėlis šaly debesio, po kuriuo ką tik saulė palindo.~    -
 46 ZVAIGZDE|   Nenoromis išlindom visi trys iš po pušies, kur taip gera buvo
 47 PUGAKALN|        Kaip padūkusios, nardo jos po ežerą, iš pačio dugno versdamos
 48 PUGAKALN|             tarė sau balsu...~    Po medžiu betupėdamas įžiūrėjo,
 49 KUDIKYST| virstakuliuodamas, kaip ančiukas, po aslą, norėdamas abiem rankelėm
 50 KUDIKYST|       trobos, daržinės ir gurbai; po dešinei plikas jau laukas,
 51 KUDIKYST|       miškais iš galų apsiauptas; po kairei vėl miškai niūkso.
 52 KUDIKYST|          tai vabalą, roplinėjantį po žemę, tai skraidančią kregždę, -
 53 KUDIKYST|           tuojau pradeda lakstyti po gryčią ir su nusistebėjimu
 54 KUDIKYST|      gulės; nuveš ant kapų, pakas po žeme, - ir nebematysime
 55 PAKELEIV|           graži, šilta. Jau gerai po pietų...~    Miške po egle,
 56 PAKELEIV|       gerai po pietų...~    Miške po egle, prie pačiam keliui,
 57 PAKELEIV|            nuvargusiu ilsis dabar po ilgos kelionės. Antanas
 58 PAKELEIV|         užaugęs. Lakstai, būdavo, po juos, uogauji, riešutauji -
 59 PAKELEIV|           Petras, atsikeldamas iš po eglės. - Eikiva geriau,
 60 PAKELEIV|   atsiminti, kad šitai tame miške po egle pirmąją savo apysaką
 61 NEMUNU  |           visa ir visus laikydama po savo kojų, - ne tik savo
 62 NEMUNU  |     gyvena. šitai tokia pat banda po krūmus lando, paupiais rėkauja
 63 NEMUNU  |      ganydavau. Ir skraido mintys po šiuos klonius žaliuojančius,
 64 NEMUNU  |      šiuos klonius žaliuojančius, po šiuos kalnelins marguliuojančius,
 65 NEMUNU  |          abiejų galų sielių stovi po vieną ar du vyru. Nusitvėrę
 66 VAGIS   |         Nė pats nepasijutau, kaip po Kalėdų suradau išmintingą
 67 VAGIS   |     širdyje gimdo...~    Tat buvo po pačių mano piršlybų. Sugrįžau
 68 VAGIS   |   pakakintas: nebūtos mintys tada po mano galvą lakstė... Buvo
 69 VAGIS   |         palengvo, kad negirgždėtų po kojų sniegas, priėjau prie
 70 VAGIS   |           buvo žinomas. Ne vienas po 300 rublių siūlijo, niekam
 71 VAGIS   |  vieškeliu: tik dulkia sniegas iš po važiaus ir švilpia ausyse
 72 VAGIS   |       Aprimau ir aš kiek. Greitai po to atsitikimo apsivedžiau,
 73 VAGIS   |        bažnyčiai duodavau: ramiau po to būdavo… Taip visą savo
 74 TIKEJIMA|       statomi nauji namai. Žemiau po kojų marguliuoja Ciurichas,
 75 LAIMESZI|           Pasklido apie tą garsas po visą šalį: visur tik apie
 76 LAIMESZI|         kalno žemyn, išsisklaidys po jūsų namus ir gryčias, įeis
 77 KLIUDZIA|         šupulius ir toli išmėčiau po lauką. Tik nedrįsau išimti
 78 JONIUKAS|        suolo: tai dairėsi bailiai po trobelę, tai žiūrėjo, kaip
 79 JONIUKAS|            varinėjas savo žąseles po lauką ir šaukia kiek tik
 80 JONIUKAS|       sėsties ir liepia dainuoti. Po visą sodžių skleidos skardus
 81 PIESTUPY|         skiedryną pasirinkova sau po gerą baslį; nors buvau kaip
 82 PIESTUPY|   Aplinkui nei balso; tik girgžda po kojų sušalęs sniegas...~    "
 83 PIESTUPY|      žemės; taip ir rodos, kad iš po tų šakų žypčioja žalsvos
 84 PIESTUPY|          matęs naktimis lakstantį po Piestupio kalnelius ir žvengiantį
 85 PIESTUPY|        kumeliuką arba vėl pakelėj po eglėmis bliaunantį žilą
 86 PIESTUPY|          int seserį jaučiau, kaip po mano kūną šiurpuliai vaikščioja.
 87 PIESTUPY|        jau aiškiai girdėjau, kaip po jo kojomis girgžda sniegas;
 88 LAZDA   |     netoli Šventosios - plikumoj, po kurią vėjas smėlį nešioja;
 89 LAZDA   |         nuoskaudas, kurias žmonės po ponais iškentėjo. Tėvas
 90 LAZDA   |          su šakėmis ir grėbliais. Po dviejų valandų prie sodžiaus
 91 LAZDA   |    pradėjo Dumbrauckas vaikščioti po seklyčią iš vieno galo kitan
 92 LAZDA   |           lankstyti liežuvį, bent po šimtą kartų kartoti tą patį
 93 UBAGAS  |      vienų bičių kiekvienai davęs po dvidešimtį kelmų...~   
 94 UBAGAS  |           gausime nuo dėdės Petro po nemažą kvepiančio medaus
 95 UBAGAS  |      Atavežė miškan, išvertė senį po pušimis, e rageles šalin
 96 UBAGAS  |               Pasitaisysi čionai, po pušynėlius vaikščiodamas, -
 97 SVECIAI |           leidos ir, išlindusi iš po debesio, paskutinį kartą
 98 SVECIAI |         eiti nebegalėjo. Atsisėdo po kryžium, ir netolima baisi
 99 SVECIAI |         visas drebėjo, kad stalas po juo šokinėjo...~    - Tai
100 SVECIAI |       nupirksiu jums saldumynų ir po arkliuką gražų.~    Vaikai
101 SVECIAI |           tėvą.~    - Norit turėt po arkliuką? - klausė tėvas.~    -
102 SVECIAI |        Tai aš jum nupirksiu rytoj po arkliuką, e dabar duosiu
103 SVECIAI |             žiūriu: tupi kiškelis po egle ir ragaišį kepa. "Padėk,
104 SVECIAI |      Antanas, sukos kaip kaitulio po pirkaitę ir spardė kojom
105 SVECIAI |      dejavo Antanas, vyniodamasis po žemę.~    - Gali sau loti, -
106 ABEJOJIM|  šventoriaus kur susigūžusios, ar po visam, namie, ant gonkelio
107 ABEJOJIM|            abiem gerai sekas: jau po pustrečio tūkstančio namo
108 ABEJOJIM|           teisybė, negreitai, tik po penkerių metų. Žinai, kad
109 ABEJOJIM|         parvirtau lovon: raičiaus po ją, raudojau, vaitojau.
110 BRISIAIA|        gulėti: vis mažiau kitiems po kojom maišyties. Teisybė,
111 VIENARUD|        jau gerokai išgėręs, vedės po ranka vargonininką ir iš
112 VIENARUD|            nebegalėjo suskalbėti. Po dviejų dienų ir numirė...~    -
113 LIUDNAPA|       giesmių klausę. Būčiau tave po miškus ir krūmus išvedžiojęs,
114 LIUDNAPA|         dainų klauseis? Gal sodne po senąja grūšia sėdėjai, vainikėlį
115 LIUDNAPA|  vainikėlį pindama? E gal lakstei po žydinčius laukus ir pievas
116 LIUDNAPA|         jau laukė manęs pastatyta po pušimis gulimoja kėdė, ir,
117 LIUDNAPA|           Gal tik vienas artojus, po sunkaus kasdieninio darbo
118 LIUDNAPA|           gėriau. Akimis klajojau po medžių viršūnes: žiūrėjau,
119 LIUDNAPA|      kojomis naudoties, negalėjau po kalnelius laipioti, po klonius
120 LIUDNAPA|  negalėjau po kalnelius laipioti, po klonius lakstyti, negalėjau
121 LIUDNAPA|      dirvonėlį, treti išsisklaidė po mišką - juokaudami ir dainuodami.
122 LIUDNAPA|      memento mori"... ~* * * ~    Po to kuone kas diena, tuo
123 LIUDNAPA|           moterį ir matė, kaip iš po jos ilgų blakstienų mirgėjo
124 LIUDNAPA|  Juozapotą ir kelius kartus su ja po aslą apsisukti. Bet, kažin
125 LIUDNAPA|       dviem jautriom žvaigždėm iš po ilgų blakstienų int jį žvilgterėdavo,
126 LIUDNAPA|     nepaklausė apie tai vyro; bet po kelių dienų, nešdama prievakary
127 LIUDNAPA|           ir su atidžia apsidairė po trobą.~    - E kodėl gi
128 LIUDNAPA|     žmogus, žinoti, - gal paskum, po to, visiems bus lengviau
129 LIUDNAPA|     apsirikti..."~    "Gal paskum po to visiems bus lengviau
130 LIUDNAPA|       dabar jisai, vargintojėlis, po margą svietelį trankos?..
131 LIUDNAPA|          sublogusį, atilsio miegu po medžiu miegantį: šaly jo
132 LIUDNAPA|     kenčia, ir galvas savo guldo, po miškus slapstydamies. Tik
133 LIUDNAPA|      suvarė. Užu penkių žingsnių, po medžiu, sėdėjo rusas kareivis
134 LIUDNAPA|      visai girtas ir kažin ką sau po nosim murmėjo. Šaly jo gulėjo
135 LIUDNAPA|        rankų ir apsidairė. Pamatė po kojų ryšelį. Nusišypsojo
136 LIUDNAPA|            Tik sutemus išlindo iš po gubos ir, slapstydamasi,
137 LIUDNAPA|            išsisklaidė kaip dūmas po orą. Ant viso krašto klaiki
138 LIUDNAPA|           skaudūs dejavimai. Visi po budelio kirviu dėjo savo
139 LIUDNAPA|        nebeliko. Viena slankiojos po namus kaip šašėlis, be tikslo.
140 LIUDNAPA|            Neišturėjo: nuo žaizdų po šešių savaičių numirė. Vienos
141 LIUDNAPA|      jautės: nors ne teip žmonėms po kojų troboj maišės, mažiau
142 LIUDNAPA|         Be jokios priežiūros tada po laukus vaikščiojo ir Dievas
143 LIUDNAPA|     Dievas žino kuo mito. Slankės po paupį ir pušyną, kur vasariniuose