Part

  1 PARSAPNI|     tūkstančių ir milijonų žmonių. Ar matai, kokius turtus tie
  2 PIRMUTIN|         Rokus, mano draugas.~    - Ar žinai ką, - sušuko jis, -
  3 PIRMUTIN|               O tau ko čia reikia, ar ir tu maištininkas? - užsipuola
  4 BEDARBO |        Laurynas. - Kad nors draugą ar pažįstamą turėčiau, kurs
  5 BEDARBO |           kol vėl išmes pro duris, ar beapsimoka? Tai kam gi dar
  6 BEDARBO |        reikalo tos naujos kančios? Ar ne geriau vienu matu pabaigti
  7 ANTUETLI|       nuskendo bedugnėsna ir kažin ar beiškils? Juk dar mažas
  8 ANTUETLI|     palaidotus. Bet ne, klausykit! Ar girdi, kaip iš po debesų
  9 ANTUETLI|         malonus varpų skambėjimas? Ar girdi, kaip toli toli sužviegė
 10 ZVAIGZDE|         Žiūrėk, - sakau Baltrui, - ar tik ne žvaigždė žiba?!~    -
 11 ZVAIGZDE|           ne žvaigždė žiba?!~    - Ar tu sapnuoji? - atsiliepė
 12 ZVAIGZDE|        pastovėti begaliva...~    - Ar tebematyti dar žvaigždė? -
 13 PUGAKALN|           dairyties ir klausyties, ar nepamatys kur mirguojančio
 14 PUGAKALN|            mirguojančio žiburėlio, ar nepagaus žmogaus balso,
 15 KUDIKYST|   sustojame prie durų, nežinodami, ar čia pasilikti, ar eiti toliau.
 16 KUDIKYST|      nežinodami, ar čia pasilikti, ar eiti toliau. Viduj iššluota,
 17 KUDIKYST|           sutvėrimėlį.~    - O ką, ar gražus? - klausia senutė.~    -
 18 KUDIKYST|         pagavau ir atnešiau.~    - Ar toj duobėj, kur prie lieptai?~    -
 19 KUDIKYST|         susitariam eiti pas upelį, ar nepamatysme ir mes kokios
 20 KUDIKYST|            nieko nėra.~    - Mama, ar ir mane senutė atnešė iš
 21 KUDIKYST|               atsako motina.~    - Ar ir tada buvo teip šalta?~    -
 22 KUDIKYST|           baltus pasiuvau...~    - Ar tuos, ką ir dabar šventėmis
 23 KUDIKYST|       danguj, pas Dievulį...~    - Ar ir baltais marškinėliais
 24 KUDIKYST|         aniolėliais palieka.~    - Ar ir sparnelius turėčiau?~    -
 25 KUDIKYST|        mano kaklą, galvą ir veidą, ar nėra tenai kokio skaudulio
 26 KUDIKYST|         nėra tenai kokio skaudulio ar žaizdos, ar nesusikūliau
 27 KUDIKYST|        kokio skaudulio ar žaizdos, ar nesusikūliau kur belakstydamas;
 28 KUDIKYST|         ateina, visados man atneša ar tai cukraus, ar tai sūrio
 29 KUDIKYST|         man atneša ar tai cukraus, ar tai sūrio gabalėlį, o kartais
 30 KUDIKYST|     kryžiaus ir bučiuoju jį.~    - Ar tai tavo, Juozapien, sūnus? -
 31 PAKELEIV|     žiūrėjo į jį ir klausės.~    - Ar žinai, ir visai neblogai, -
 32 PAKELEIV|          Abudu ilgai tyli...~    - Ar nežinai, kieno šitas miškas? -
 33 NEMUNU  |       išlenda iš tarp miško dvaras ar senas, apgriuvęs jau bokštas,
 34 NEMUNU  |            šis bokštas pastatytas? ar jis gynė žmonių laisvę,
 35 NEMUNU  |            jis gynė žmonių laisvę, ar dar labiau juos vergė? Dabar
 36 NEMUNU  |          jam silpno žmogaus mintys ar nuliūdimas! Sunkių garlaivių
 37 NEMUNU  |         galų sielių stovi po vieną ar du vyru. Nusitvėrę abiem
 38 NEMUNU  |             galbūt tat mano matyti ar pažįstami žmonės arba net
 39 NEMUNU  |        klausia mažas muzikantas. - Ar apie "monopolį"?~    - Vis
 40 NEMUNU  |    apsireiškimo kaip kokio šviesos ar laimės spindulio, kurie
 41 NEMUNU  | neprisiliesti tenai, kur ji sėdėjo ar turėjo savo rankas padėjus.
 42 NEMUNU  |     gyvenimo privertė?.. Ant galo, ar būtų iš to kokia nauda?!. ~
 43 VAGIS   |           Jeigu kas ko neįveikdavo ar darbe, ar susirėmimuose,
 44 VAGIS   |           ko neįveikdavo ar darbe, ar susirėmimuose, visados sakydavo:
 45 VAGIS   |      Apylenkėje nė vienos vestuvės ar vakaruškos be manęs neapseidavo:
 46 VAGIS   |           mano galvoj klausimai. - Ar iš tolo, kokių tėvų, kaip
 47 VAGIS   |        kaip žvirblį, iš revolverio ar nudurs peiliu kaip paršą.
 48 TIKEJIMA|        nauji vargai slegia žmones, ar kas gaivina jų viltis?..~   
 49 TIKEJIMA|         matyt, nori persitikrinti, ar tą popierėlį skaitysiu.~   
 50 LAIMESZI|        naujo dar didesnio stebuklo ar išaiškinimo senojo.~   
 51 LAIMESZI|           atsigręžę pažiūrės žemyn ar iš neatsargumo paslydės
 52 JIIRJIS |         jau yra vienas kitą matę. "Ar ne ši mano sapnų gaivintoja?
 53 JIIRJIS |          ši mano sapnų gaivintoja? ar ne šis mano širdies laukiamasis?" -
 54 JONIUKAS|            iš miestelio riestainio ar saldumynų nupirkęs. Paliko
 55 JONIUKAS|      pakraipė galvą ir tarė:~    - Ar nebus tik per mažas?~   
 56 JONIUKAS|        lelija... ~    - Na, čia gi ar ne Šeškaus piemenį vežiojas? -
 57 JONIUKAS|          prie vartų, laukia.~    - Ar visi? - klausia ji ir pradeda
 58 JONIUKAS|         žvilgteri int visas puses, ar nepamatys tėvelio. Bet tėvelio
 59 PIESTUPY|   apsiverčiau ant kito šono.~    - Ar dar nesikelsi? - išgirdau
 60 PIESTUPY|     atsigręžęs žiūrėjau užpakalin, ar nesiveja kas iš miško, ir
 61 PIESTUPY|          paklausęs Mataušas.~    - Ar negali, girdi, kaimyne,
 62 PIESTUPY|    ražančiaus bijo, - žinojau, bet ar padės tas įnagis prieš numirėlius,
 63 LAZDA   |     išmetinėjimo balsu tarė:~    - Ar nesakiau? koks ponas, toks
 64 LAZDA   |       nekantriai atkirto motyna, - ar užmiršai, kaip vargino žmones?
 65 LAZDA   |           Gana jau, gana, tėvai!.. ar atameni lazdą?~    Tėvas
 66 LAZDA   |       turėjo kraustyties. Nežinau, ar jis kreipėsi int mano tėvus,
 67 LAZDA   |           kreipėsi int mano tėvus, ar tėvai jam pasiūlijo, tik
 68 LAZDA   |       susigraudinęs tėvas. - Kažno ar bepasimatysma kada?!.~   
 69 LAZDA   |          netikėtai paklausė:~    - Ar žinot, vaikai, ką man šitoj
 70 LAZDA   |             paklausė:~    - Tėvel, ar šitas Dumbrauckas, kur pas
 71 LAZDA   |       kraujuos išgulėjo...~    - O ar žinot, vaikai, kokia lazda
 72 UBAGAS  |             negalėjau net pažinti, ar tai buvo ubagas, ar taip
 73 UBAGAS  |       pažinti, ar tai buvo ubagas, ar taip sau žmogus, nes ėjo
 74 UBAGAS  |    drebančiu balsu paklausė:~    - Ar galima čia inteiti?~    -
 75 UBAGAS  |             kur reikia pratęsdamas ar nuduodamas. šitasai gi senelis
 76 UBAGAS  |           tamstos gal namai sudegė ar žemės nebeturi? - neiškentėjau
 77 UBAGAS  |         vėl pasirodė ašaros.~    - Ar tamsta int savo dukteris
 78 UBAGAS  |          Argi visur?..~    - Ee... Ar neatameni tamsta senų žmonių
 79 SVECIAI |       klausė moteriškė.~    - Kam? ar mudviem taip negerai? Juk
 80 SVECIAI |        giltinė žiūrėjo, kada baloj ar purvynėj gulint stingo visi
 81 ABEJOJIM|              žiūrėk, jos ir kartu: ar ant šventoriaus kur susigūžusios,
 82 ABEJOJIM|      šventoriaus kur susigūžusios, ar po visam, namie, ant gonkelio
 83 ABEJOJIM|     netikęs. Tai mes to nematom. E ar ne sunku pamatyti, kas yra
 84 ABEJOJIM|            būdavo, iš klojimo kūlę ar iš lauko pjovę, e mano dar
 85 ABEJOJIM|            apgraibomis ieškodavau, ar tebeguli Petras, ar kur
 86 ABEJOJIM|    ieškodavau, ar tebeguli Petras, ar kur neišėjo. Nors manęs
 87 ABEJOJIM|            mėnesį pamaldos sodžiuj ar ražančius gavėnioj, - jie
 88 ABEJOJIM|      apipilta, ir klausiu motutės, ar jinai mane kėlė. "Ne, -
 89 ABEJOJIM|            tverdamos už krūtinės. "Ar velnias tave dabar čia atanešė?!" -
 90 BRISIAIA|         balsu.~    - A tu, žabali, ar nenustosi!.. Savo žmogaus
 91 BRISIAIA|     gulėdamas, sapnuoja jisai vagį ar vilką, kuriuos jaunas būdamas
 92 BRISIAIA|        būtinai gaus mėsos kruopelę ar duonos plutelę. Tečiaus
 93 VIENARUD|          jų laidotų: bijo...~    - Ar tai jų žemė?~    - Ne, pono
 94 VIENARUD|          širdies moterėlė...~    - Ar ir tamsta nenori, kad tą
 95 VIENARUD|         bijojo, kad kas nepamatytų ar nesivytų. Kiti ėjo nuleidę
 96 LIUDNAPA|           O, kaip gera!.. Nežinau, ar gali kas taip jausti pušyno
 97 LIUDNAPA|   krūptelėjęs.~    Nieko neatsakė: ar negirdėjo, ar gal nesuprato.
 98 LIUDNAPA|            neatsakė: ar negirdėjo, ar gal nesuprato. Tik, intbedusi
 99 LIUDNAPA|         savim neturėjo: nežinojau, ar jinai ubagė. Suradau kišenėj
100 LIUDNAPA|        mane akis ir paklausė:~    -Ar nežinai tamsta, kur mano
101 LIUDNAPA|           jie visi gražūs..." Ir: "Ar nežinai tamsta, kur mano
102 LIUDNAPA|       apkabino vyro kaklą...~    - Ar žinai, kaip tada bus mum
103 LIUDNAPA|          vakų... būsma nebe vieni. Ar žinai:tu intvaisysi sodnelį,
104 LIUDNAPA|        rusus iš mūsų krašto, vyti! Ar atameni, kaip anais metais
105 LIUDNAPA|      nusikalti, nes gali prireikti ar patiems ginties, ar kitiems
106 LIUDNAPA|      prireikti ar patiems ginties, ar kitiems eiti padėtų: sėdėti
107 LIUDNAPA|            namo, kai paragaus bado ar dūmų pauostys... Su jaunais
108 LIUDNAPA|          taip ir bus.~    - Senut, ar maištininkai geri žmonės? -
109 LIUDNAPA|     valdoną... Kaip jisai vadinas, ar generalgubernatorius, ar
110 LIUDNAPA|           ar generalgubernatorius, ar kaip?!. Baisus esąs žmogus,
111 LIUDNAPA|            aš Jo nemačiau, e tu Jį ar matei?.." Taip ir pasakęs...
112 LIUDNAPA|             tuoj liepiąs sušaudyti ar pakarti... Bloga, katyt,
113 LIUDNAPA|     alsuodama, apsidairė aplinkui, ar kas nemato. Pastovėjo, tartum
114 LIUDNAPA|      bijojo, pati gerai nesuprato: ar savų žmonių, ar kazokų,
115 LIUDNAPA|         nesuprato: ar savų žmonių, ar kazokų, ar kažin ko kito,
116 LIUDNAPA|            savų žmonių, ar kazokų, ar kažin ko kito, klaikaus
117 LIUDNAPA|     Nežinojo, kas jos miške laukė: ar nelaimė, ar širdies nuraminimas;
118 LIUDNAPA|           miške laukė: ar nelaimė, ar širdies nuraminimas; gal
119 LIUDNAPA|            nežinojo gultų eidamas, ar beatbus laisvas iš miego.
120 LIUDNAPA|        jeigu nenorįs būti pakartas ar sušaudytas... Išėjo iš Damulio
121 LIUDNAPA|        buvo ponai, galingi. Laukė, ar nepaklaus kartais jie patys,
122 LIUDNAPA|      dėties.~    - Ko čia dairais? ar ką pametei? - paklausė apdriskęs "
123 LIUDNAPA|          nedrąsiai paklausė:~    - Ar nežinai tamsta, kur mano
124 LIUDNAPA|    Petriukas?..~    - Petriukas?!. ar tai tavo vyras?~    - Vyras,
125 LIUDNAPA|       bailiu balsu paklausė:~    - Ar nežinai tamsta, kur mano
126 LIUDNAPA|           lūpos ėmė krutėti.~    - Ar nežinai tamsta, kur mano
127 LIUDNAPA|            int ją žiūrinčią.~    - Ar nežinai tamsta, kur mano
128 LIUDNAPA|         akim; mažiausias nuliūdimo ar išgąsčio ženklas nepalytėjo
129 LIUDNAPA|         Jeigu kas pokylį, vestuves ar krikštynas kėlė, - namų
130 LIUDNAPA|            ryšelin ragaišio, mėsos ar varškės su sviestu ir, pašaukusi
131 LIUDNAPA|         Jeigu didesnė kokia šventė ar Velykos atėjo, - vėl visos
132 LIUDNAPA|            mažus vaikus su bandele ar pora dažytų kiaušinių int
133 LIUDNAPA|           akis, klausė tūlą:~    - Ar nežinai tamsta, kur mano
134 LIUDNAPA|          kur mano Petriukas?..~    Ar suprato pati tą savo klausimą?
135 LIUDNAPA|     suprato pati tą savo klausimą? ar ataminė dar savo Petriuką?
136 LIUDNAPA|         ataminė dar savo Petriuką? ar tikėjosi nors numirus, jį
137 KADNUMIR|          Kai ant kelių mažą migdė ~Ar lopšy mane lingavo. ~Tu,