Part

  1 PARSAPNI|        kurią mes vadiname dangumi, kur auga rojaus medžiai, gieda
  2 PARSAPNI|         gieda stebėtini paukščiai, kur mūsų šventi sentėviai gyvena
  3 PARSAPNI|            atidos ant savo ypatos, kur yra tiek užsislėpusios energijos
  4 PARSAPNI|  užsislėpusios energijos ir spėkų, kur galite atrasti tikrą šaltinį
  5 PIRMUTIN| darbininkai streikuoja!~    - Kas, kur? - klausiu aš, pašokęs ir
  6 PIRMUTIN|         Dabar turi būt prie tilto, kur vagonų pabrikas, - sako
  7 PIRMUTIN|          už tilto, į miesto sodną, kur linksminas, susirinkę su
  8 BEDARBO |     neturėjo giminių ir pažįstamų, kur nors tuo tarpu galėtų sau
  9 BEDARBO |         Atsiminė tada jis Liepojų, kur, girdėjo, daug esą fabrikų,
 10 BEDARBO |           miesto sodno. Susirietęs kur nors po medžiu, vėl ketina
 11 BEDARBO |        sužibėjo lempos; bet sodne, kur prisišliejęs medžio stovi
 12 BEDARBO |        šalčio, bet eiti kitur nėra kur, ir nesinori.~    Atrado
 13 BEDARBO |          duot kiek atsilsėti.~    "Kur aš dabar dėsiuos? - mąsto
 14 BEDARBO |       trokšta užmigti šitam sodne, kur nors po medžiu, - užmigti
 15 BEDARBO |               Atsimena jis sodžių, kur kadai tarnavo bernu, laukus
 16 BEDARBO |           bernu, laukus ir pievas, kur arė ir pjovė, - dainas,
 17 BEDARBO |           ir žeminamas: ir ten nėr kur dėties, - reikia bėgti miestan,
 18 ANTUETLI|         akmenis savo batais: kažin kur toli skambėjo vežėjo varpelis;
 19 ANTUETLI|           vietos giliai po savimi, kur dabar debesų jūra liūliuoja,
 20 ANTUETLI|         tik tik matomus laivelius. Kur tas visa kas dingo? Rasit
 21 ANTUETLI|            išsisklaidė ir pranyko. Kur tik pat buvo debesų jūra,
 22 ZVAIGZDE|       brolis ir sušuko: - Ei dėde, kur eini? palauk!~    Senelis
 23 ZVAIGZDE|            Kas ir bus toliau... iš kur bepriteks žmonės... ~   
 24 ZVAIGZDE|            pakrašty ano debesėlio, kur šit už tos pušies niūkso?~    -
 25 ZVAIGZDE|                    Kokią žvaigždę, kur? - paklausė.~    - Žiūrėk, -
 26 ZVAIGZDE|             pašauks mudu pavietin, kur visados plakdavo, ir duos
 27 ZVAIGZDE|            visi trys iš po pušies, kur taip gera buvo gulėti. Simanas
 28 PUGAKALN|        pūgos skardas. Nebežino, nė kur yra, nė kurian kraštan reikia
 29 PUGAKALN|         čiupinėja lazda žemę: bijo kur nukristi, nes jaučiasi nebe
 30 PUGAKALN|           klausyties, ar nepamatys kur mirguojančio žiburėlio,
 31 PUGAKALN|           sukaišiojo iš tos pusės, kur pūtė vėjas, sniegan; kitas
 32 PUGAKALN|            nieko nebus, dar labiau kur paklysiu...~    - O kažin
 33 KUDIKYST|     pasirimsčiuodama.~    - Senut, kur Tamsta eini? - klausiame
 34 KUDIKYST|          mažą kūdikį...~    - O iš kur, senut, Tamsta jį parnešei? -
 35 KUDIKYST|     atnešiau.~    - Ar toj duobėj, kur prie lieptai?~    - Toj,
 36 KUDIKYST|  nepaspėjęs įeiti gryčion.~    - O kur teip ilgai lakstei? - rūsčiai,
 37 KUDIKYST|            mane ant kelių.~    - O kur aš būčiau buvęs, jeigu būčiau
 38 KUDIKYST|           žaizdos, ar nesusikūliau kur belakstydamas; atsega ir
 39 PAKELEIV|      nedidelį, o dabar - neturi nė kur prisiglausti. Užeina kartais
 40 PAKELEIV|        valgytų, nes kitur neturiva kur dėties.~    - Na, tu, brolau,
 41 PAKELEIV|           išbaidyti.~    - Atmenu, kur neatmįsi, - juokiasi Petras.~    -
 42 NEMUNU  |           skęstanti purvuose.~    "Kur jos gimtinė vieta, kas tokie
 43 NEMUNU  |         aplinkui tą girdi.~    "Iš kur ji tą žino?" - mąstau žiūrėdamas
 44 NEMUNU  |       toliau, neprisiliesti tenai, kur ji sėdėjo ar turėjo savo
 45 NEMUNU  |         eiti paskui ją, pažiūrėti, kur ir kaip ji nakvos, pas ką
 46 VAGIS   |      plaukai ant galvos atsistojo. Kur aš jį dabar dėsiu, ką darysiu?..~   
 47 JONIUKAS|         kada nors žąsis laikęs. Ir kur tėveliui jos laikyti, jeigu
 48 JONIUKAS|             ir tėvelio dabar nėra. Kur jis yra, Joniukas pagaliaus
 49 JONIUKAS|            gaila savo tėvelio; bet kur jis yra ir kada pagrįš,
 50 JONIUKAS|            nelabai toli miestelis, kur jo motutė gyvena, aplinkui
 51 JONIUKAS|            aplinkui gano galvijus, kur ne kur pakrūmėmis ilsis
 52 JONIUKAS|     aplinkui gano galvijus, kur ne kur pakrūmėmis ilsis arkliai.
 53 JONIUKAS|           kaip lelija... ~    - Iš kur tu tokį dainininką nutvėrei? -
 54 JONIUKAS|             Visai tenai neitų, bet kur dėties. Ir Joniukas nedrąsiai
 55 JONIUKAS|          nebėr mano darbininkėlio, kur aš dėsiuos varguolėlė...~    -
 56 JONIUKAS|       rieda jam per veidelį.~    - Kur aš dabar dėsiuos, iš ko
 57 JONIUKAS|            akių matau, kad pabėgo! Kur tavo žąsys? - šaukia ant
 58 JONIUKAS|         Išvaryti gali šeimininkai, kur aš jį dėsiu?!~    Nebesižinodama
 59 PIESTUPY|            atlėks: galbūt slapstos kur netoli ir tyko."~    Bailiomis
 60 PIESTUPY|         tenai pakasti. Tuodu vyru, kur tuos turtus Piestupy pakasusiu,
 61 PIESTUPY|            Piestupį - toj vietoje, kur tiltas yra ir šventojo Jono
 62 PIESTUPY|           o kitą laikiau kišenėje, kur buvo ražančius.~    Laimingai
 63 PIESTUPY|  nusileidova pakalnėn, toj vietoj, kur dideliu giliu grioviu teka
 64 LAZDA   |        toli toli miškai ir iš šonų kur ne kur išmėtyti nedideli
 65 LAZDA   |           miškai ir iš šonų kur ne kur išmėtyti nedideli jauni
 66 LAZDA   |           tasai sūnus gyveno kažno kur Rusijos gilumoj ir pas tėvą
 67 LAZDA   |         rudenį. Atvažiavo iš kažno kur toli nepažįstamas "šlėktūnas"
 68 LAZDA   |          pelai, imti vėl - nėra iš kur; pasiganyti negalima - užginta.
 69 LAZDA   |       Tėvel, ar šitas Dumbrauckas, kur pas mumus gyveno?~    -
 70 UBAGAS  |            Šventosios pakraščiais, kur gražios ievos žydi, kur
 71 UBAGAS  |            kur gražios ievos žydi, kur naktimis lakštingalos skamba...
 72 UBAGAS  |            apsistojo, nežinodamas, kur dėties.~    Kadangi troboj
 73 UBAGAS  |       giedančiu gailestingu balsu, kur reikia pratęsdamas ar nuduodamas.
 74 UBAGAS  |          pasirodė man matytas, tik kur ir kada, negalėjau atsiminti.~    -
 75 UBAGAS  |       kartą vaikščioti.~    - O iš kur tamsta? - paklausiau nustebęs.~    -
 76 UBAGAS  |        dukteris nesiglaudei?~    - Kur man int jas glausties! Turi
 77 UBAGAS  |           tik penki kelmai beliko: kur namuos vaidai, ten bitėms
 78 UBAGAS  |         bitėms ne vieta.~    - Tai kur tamsta dabar gyveni?~    -
 79 SVECIAI |        buvusis gyvenimas: - šalis, kur gimė ir augo, mažos dienos,
 80 SVECIAI |           bėgti iš to pragaro ten, kur Šventoja plaukia, kur gražios
 81 SVECIAI |         ten, kur Šventoja plaukia, kur gražios dainos skamba. Bet
 82 SVECIAI |            atsakė moteriškė.~    - Kur jisai bepareis: jo ir kaulai
 83 SVECIAI |               gyrė tėvas.~    - Iš kur, tėveliuk, gavai? - paklausė
 84 SVECIAI |            pasigyrė mažasai.~    - Kur? - paklausė tėvas.~    -
 85 SVECIAI |            žinau: užmušiu tą šunį, kur pataikinęs. Jisai pasalomis
 86 ABEJOJIM|          kartu: ar ant šventoriaus kur susigūžusios, ar po visam,
 87 ABEJOJIM|             ar tebeguli Petras, ar kur neišėjo. Nors manęs jisai
 88 ABEJOJIM|          Sekiau jį mintimis visur, kur tik jisai eidavo, ir klausiau
 89 ABEJOJIM|        kremta tada mane klausimas: kur juodu taip ilgai esti? kodėl
 90 BRISIAIA|       iškvaišo.~    Nebežinodamas, kur dėties iš gėdos, kelias
 91 BRISIAIA|       uodegą lenda pasuolin.~    - Kur velkies, eik oran! - šaukia
 92 VIENARUD|         žiūrėjau pro langelį oran, kur dangus, apniukęs ir surūgęs,
 93 VIENARUD|        išsvajoton nesančion šalin, kur vargų nėra, kur tik viena
 94 VIENARUD|   nesančion šalin, kur vargų nėra, kur tik viena laimė žydi. Bet
 95 VIENARUD|           kad užgintų... Tegul sau kur laukan veža...~    - Tegul
 96 VIENARUD|                  Tai neprieteliai, kur nukišė mano Jurgiuką!..
 97 LIUDNAPA|           Antrą dieną išėjau oran, kur jau laukė manęs pastatyta
 98 LIUDNAPA|         bet ten, toli už miško, iš kur aidas neateina. Int jas
 99 LIUDNAPA|            šaltą sopulį. Neturėjau kur dėties...~    Tik staiga
100 LIUDNAPA|                 Ar nežinai tamsta, kur mano Petriukas?…~    Intbedus
101 LIUDNAPA|            Ir: "Ar nežinai tamsta, kur mano Petriukas?.." Bet kas
102 LIUDNAPA|         ėjo...~    - Kas atsitiko? Kur eini? - bailiu balsu paklausė
103 LIUDNAPA|           patys moka kišti galvas, kur jų neprašo... Nebijok! greitai
104 LIUDNAPA|            savo Petrui siūti.~    "Kur dabar jisai, vargintojėlis,
105 LIUDNAPA|           ją krimto, kad nežinojo, kur dėties: nakčių nemiegojo,
106 LIUDNAPA|           nebegyvas? gal sužeistas kur kankinas?"~    Nuo tų minčių
107 LIUDNAPA|         akys buvo toli toli - ten, kur senos pušys liūdnai ūžė,
108 LIUDNAPA|         pieno lašelį...~    - E iš kur tamsta? - paklausė Juozapota,
109 LIUDNAPA|        Dievo nebijau; kažin, sako, kur tasai Dievas yra - aš Jo
110 LIUDNAPA|      paskum žvilgterėjo ton pusėn, kur netoli miškas žaliavo, ir
111 LIUDNAPA|          rasti. Ne tik iš sodžiaus kur išeiti bijojo, bet ir troboj
112 LIUDNAPA|       vakarą ėjo dabar int Damulį, kur ramiau kiek jautėsi. Senio
113 LIUDNAPA|        žiūrėjo jam akysna.~    - E kur Antanas? - paklausė išsigandusi.~   
114 LIUDNAPA|          galėjo atsitikti...~    - Kur Petras? kur?.. Ką dabar
115 LIUDNAPA|     atsitikti...~    - Kur Petras? kur?.. Ką dabar su juo padarys? -
116 LIUDNAPA|           stovinėdama, nežinodama, kur dėties.~    - Ko čia dairais?
117 LIUDNAPA|                 Ar nežinai tamsta, kur mano Petriukas?..~    -
118 LIUDNAPA|                 Ar nežinai tamsta, kur mano Petriukas?..~    Netikėtai
119 LIUDNAPA|     Atsitekėjus negalėjo suprasti, kur jinai yra. Kažin kokiam
120 LIUDNAPA|                 Ar nežinai tamsta, kur mano Petriukas? - prašnibždėjo
121 LIUDNAPA|                 Ar nežinai tamsta, kur mano Petriukas? - atkartojo,
122 LIUDNAPA|        Slankės po paupį ir pušyną, kur vasariniuose namuose daug
123 LIUDNAPA|                 Ar nežinai tamsta, kur mano Petriukas?..~    Ar
124 KADNUMIR|           kapas sodžių, ~Kūdikėlis kur užaugau; ~Kad girdėtų tą