Part

  1 PARSAPNI|  paliepimus ant žemės; siunčiu ir dabar. Keliauk pas vieną dievobaimingą
  2 PARSAPNI|            ir tuo ne tiktai abu - dabar būdami nekaltais - pražudytų
  3 PARSAPNI|       teisybės, proto ir lygybės. Dabar gi jūs esate tiktai save
  4 PARSAPNI|           tėvas turėjo dar viltį. Dabar išvydęs jau lavoną, sukaukė
  5 PARSAPNI|      paskui jį bėgti.~    - Matai dabar tvirtumą jūsų tikėjimo! -
  6 PARSAPNI|       nekaltų moterų; kiek dar ir dabar padedat savo kraujo, puošdami
  7 PIRMUTIN|          klausiu savo draugo.~    Dabar turi būt prie tilto, kur
  8 PIRMUTIN|       zvimbia: "Dievuliau, ką čia dabar tie šetonai užsimanė, -
  9 PIRMUTIN|         galinga srovė žmonių, tik dabar pajutusių savo vargus, skriaudas,
 10 BEDARBO |           jis pagijo. Bet jautėsi dabar daug silpnesnis nekaip pirma.~   
 11 BEDARBO |                Šitai ir jis stovi dabar svetimam mieste patvory
 12 BEDARBO |       kiek atsilsėti.~    "Kur aš dabar dėsiuos? - mąsto Laurynas. -
 13 BEDARBO |          rūpėtų badas ir ateitis. Dabar nėra nei vieno, kurs mane
 14 BEDARBO |           Už tai jis mane pavertė dabar į elgetą - be vietos, sveikatos
 15 BEDARBO |         laiku pradėjo jį lankyti, dabar užvaldo jo visus jausmus,
 16 ANTUETLI|      vietos giliai po savimi, kur dabar debesų jūra liūliuoja, mačiau
 17 ANTUETLI|           tebegyvena! Juk aš pats dabar pat iš tenai atėjau... Rados
 18 ANTUETLI|         tik pat buvo debesų jūra, dabar stovėjo miestas, gulėjo
 19 ZVAIGZDE|         pasakyti...~    - Na, tai dabar, Jonai, - tarė pasilenkęs
 20 ZVAIGZDE|        negalėjo išsižadėti. Taigi dabar sunku man buvo išsisukti;
 21 ZVAIGZDE|       Ginbutas (tas pats, kurs ir dabar paupyje tebegyvena). Per
 22 ZVAIGZDE|          mudu su Baltrum drebava. Dabar, sakova, tai jau bus. Nuėjęs
 23 ZVAIGZDE|       žvaigždę užmiršova. Dirbova dabar taip, kad tik dulkės per
 24 ZVAIGZDE|          nesurikau nustebęs: taip dabar aiškiai matyti buvo žvaigždė,
 25 ZVAIGZDE|           visą gyvenimą minėdavo. Dabar tai bepiga su šituo. Jūs
 26 ZVAIGZDE|        marguliavo; riešutų - kiek dabar gylelių; upėj ir liūnuos
 27 ZVAIGZDE|          mums šis tas kliūdavo. O dabar miškus kuone visus aplinkui
 28 PUGAKALN|       suskrido tarp šitų kalnų ir dabar kaukia, švilpia ir juokias.
 29 PUGAKALN|      paklysiu...~    - O kažin ką dabar draugai Ciuriche veikia? -
 30 PUGAKALN|           vienas tuosna kalnuosna dabar išėjau? Geriau būčiau su
 31 PUGAKALN|       juokauti ir linksminties. O dabar - brr!.. ir per jo kūną
 32 KUDIKYST|           Baltruvienė ~    Dar ir dabar, kaip gyva, stovi man akyse
 33 KUDIKYST|      Petrienei mažutį sūnelį, tai dabar einu aplankytų; eikite kartu, -
 34 KUDIKYST|           jums, - jau nebegausite dabar kepurių, - sako ji silpnu
 35 KUDIKYST|            tarsi klausdamies, kas dabar reikia daryti, kaip be kepurių
 36 KUDIKYST|        dėl to, vaikeliai, kad jis dabar da žydelis, vardo neturi, -
 37 KUDIKYST|                    Ar tuos, ką ir dabar šventėmis nešioju? - klausiu
 38 KUDIKYST|      visados būk toks geras, kaip dabar, - sako kunigas ir važiuoja
 39 KUDIKYST|         ir vedasi mane už rankos. Dabar pas krikštomočią randame
 40 PAKELEIV|          pėsčiu: nuvargusiu ilsis dabar po ilgos kelionės. Antanas
 41 PAKELEIV|             Gera būdavo, smagu! O dabar... trankais, žmogus, pats
 42 PAKELEIV|         turėtum, nors nedidelį, o dabar - neturi nė kur prisiglausti.
 43 PAKELEIV|       savo lizdą turi... Šitai ir dabar einava pas tą dvarponį "
 44 NEMUNU  |         ar dar labiau juos vergė? Dabar jis stovi dailus, kaip pasaka,
 45 NEMUNU  | santykiais išmesta iš jų tarpo ir dabar skęstanti purvuose.~    "
 46 VAGIS   | mostelėjimu muštynes sutūrėdavau. Dabar ir pusės manęs nebeliko...
 47 VAGIS   |    gyvenimą sugriauti, o kuris ir dabar labai dažnai dar nesmagumą
 48 VAGIS   |       galvos atsistojo. Kur aš jį dabar dėsiu, ką darysiu?..~   
 49 VAGIS   |              visa būtų pražuvę. O dabar?.. šiurpuliai paėmė vėl
 50 VAGIS   |           užmušęs...~    Tyliu ir dabar. Nenoriu ir bijau, senatvės
 51 VAGIS   |        atidengiu…~    O vienok ir dabar dažnai dažnai tas pats kirminas
 52 TIKEJIMA|           tėvynės paveikslai. Kas dabar tenai dedasi? Kokie nauji
 53 LAIMESZI|      nusiminimas; nebeartinos jie dabar prie kalno, bet nuo jo tolintis
 54 LAIMESZI|        Šalies gyventojai tolinosi dabar nuo to kalno kaip nuo baisiausios
 55 LAIMESZI|    apsiauptas jis akmenimis. Visa dabar žmonės suprato ir su pagarba
 56 LAIMESZI|         žmonių gyvenimo paminklu. Dabar gyventojai ne tik nuo jo
 57 KLIUDZIA|   įsisiurbusi katytės krūtinėn ir dabar stypsojo atsikišusi.~   
 58 JONIUKAS|      Iršos). Ant galo, ir tėvelio dabar nėra. Kur jis yra, Joniukas
 59 JONIUKAS|           barė. Ir Joniukui labai dabar buvo gaila savo tėvelio;
 60 JONIUKAS|           suolo, netoli durų, tik dabar jis supurvintas ir tarsi
 61 JONIUKAS|         per veidelį.~    - Kur aš dabar dėsiuos, iš ko gyvęsiu! -
 62 JONIUKAS|                 Staiga, tarsi tik dabar pamačiusi Joniuką, žiūri
 63 PIESTUPY|         kad kas neužpultų, - tiek dabar šunų pagedusių laksto, o
 64 PIESTUPY|           ir numirusiu. Sako, kad dabar ta vieta Šventoja plaukianti,
 65 PIESTUPY|          ne kartą buvau girdėjęs, dabar mano galvoj atgijo. Glausdamos
 66 PIESTUPY|   pastebėjau, kad ta stovyla buvo dabar daug mažesnė, nekaip iš
 67 PIESTUPY|     ateina.~    - Eikita, kas čia dabar duos numirėlius!..~    -
 68 PIESTUPY|          pasaulio išlaksto, taigi dabar nėra ko bijoti... Aš mat
 69 LAZDA   |          draugo pasakojimas) ~    Dabar gimtasai mano sodžius stovi
 70 LAZDA   |     lankomis vadinamos. Pievos ir dabar tebėra tokios gražios, kaip
 71 LAZDA   |          taip, kaip jums jauniems dabar kartais atsitinka, - dirbu
 72 LAZDA   |          Ta lazda, kiek žinau, ir dabar pas brolius tebėra. Guli
 73 UBAGAS  |           brangi, graudina širdį. Dabar suprantu, kodėl kareivis,
 74 UBAGAS  |        tėvų kaimynu ir bičiuoliu, dabar ubagas?~    Visokios nelaimės
 75 UBAGAS  |       žmogus Petras Sabaliūnas. E dabar sėdėjo priešais mane ubagas,
 76 UBAGAS  |       vieta.~    - Tai kur tamsta dabar gyveni?~    - Niekur...
 77 UBAGAS  |          kuniguos būtum ėjęs, gal dabar sveikas būtum... Bet Dievas
 78 SVECIAI |         paveikslai, kuriuos jisai dabar visados savo širdy nešiojo,
 79 SVECIAI |           Tų paveikslų vedamas ir dabar savon pastogėn skuba, greičiau
 80 SVECIAI |        prakaitais išpylė, - ko aš dabar taip išsigandau? Juk nieko
 81 SVECIAI |           sužuvo... Bet kodėl tik dabar abejojimas jį krimsti pradėjo,
 82 SVECIAI |    nupirksiu rytoj po arkliuką, e dabar duosiu kiškio ragaišio...~    -
 83 SVECIAI |           suardyti... Galgi ir tu dabar laiminga?.. Kam už manęs
 84 SVECIAI |           ir tu mane mylėjai... E dabar: visa sugriauta, purvan
 85 SVECIAI |       tiek tavęs būtų neėmęs. Bet dabar... pasakyk, kaip dabar reiks
 86 SVECIAI |        Bet dabar... pasakyk, kaip dabar reiks gyventi?.. Juk ir
 87 SVECIAI |     padėjęs ant jos peties ranką, dabar jisai tau nieko nebepadarys...
 88 ABEJOJIM|                Užtat namus kokius dabar turi, gyveni sau, kaip ponia, -
 89 ABEJOJIM|           Buvau stipri, sveika. E dabar: bent kiek - tuoj galvą
 90 ABEJOJIM|           tikras, ne... Žinau: ir dabar Amerikoj galbūt nėra man
 91 ABEJOJIM|         pavyzdį primindavau. E tu dabar taip sakai!.. Nejaugi tai
 92 ABEJOJIM|        krūtinės. "Ar velnias tave dabar čia atanešė?!" - suriko
 93 ABEJOJIM|      slepiami ir slegiami, veržės dabar viršun, - tampė mano kūną,
 94 ABEJOJIM|    nelaimingesnių, ir tai gyvena. Dabar man tas visa kas nebelabai
 95 BRISIAIA|          kad tie priešininkai vėl dabar tyko: kelia jisai tada savo
 96 BRISIAIA|    nuliūdęs dūlina pro duris.~    Dabar jisai bijo trobon ir beeiti.
 97 VIENARUD|            Egi žmogų užumušė, tai dabar jį laidos pievoj užu kapų...~    -
 98 VIENARUD|       sakė, kad velykinę atbuvęs, dabar vėl nesenai išpažinties
 99 LIUDNAPA|       pasakyta, kad vergai-žmonės dabar būsią lygūs ponams, jiems
100 LIUDNAPA|      atidžios pro ausis praleido. Dabar kunigo prakalba, perskaitytasai
101 LIUDNAPA|       moteriai pasakoti, kaip tai dabar gera, kad dvaran jau nebereikia
102 LIUDNAPA|     liežuvį ir suvedžiojimus. Bet dabar jos širdį kaip ir replėmis
103 LIUDNAPA|          ne mūsų vienų - daugelis dabar miškuose renkas... Kaip
104 LIUDNAPA|       savo Petrui siūti.~    "Kur dabar jisai, vargintojėlis, po
105 LIUDNAPA|          tik jo paveikslą amžinai dabar savo krūtinėj nešiojo...~   
106 LIUDNAPA|      Š-nių parapijos... Pas mumus dabar baisu ir vaikščioti, tai
107 LIUDNAPA|           katyt, mūsų krašte tiek dabar kazokų ir lenkų priviso,
108 LIUDNAPA|     vargdienių, baisu atminti. Ir dabar teip bus...~    Ir jinai
109 LIUDNAPA|        Vilniun karalius atsiuntęs dabar naują valdoną... Kaip jisai
110 LIUDNAPA|           kaip jaučias baubiąs... Dabar, ką tiktai nutveriąs, tuoj
111 LIUDNAPA|          pakarti... Bloga, katyt, dabar gyventi, e kas toliau bus,
112 LIUDNAPA|         kalbant, kad šitame miške dabar slapstąsi maištininkai,
113 LIUDNAPA|          klaikybių išgelbėti. Ėjo dabar stipresnė, int šalis dairydamos.
114 LIUDNAPA|           kad vėl ko nesusitiktų. Dabar jai regėjos, kad visas miškas
115 LIUDNAPA|        viena būti. Kas vakarą ėjo dabar int Damulį, kur ramiau kiek
116 LIUDNAPA|              E visi trys kaip tik dabar norėję savajan sodžiun apsilankytų...
117 LIUDNAPA|            Nebesulaukė...~    Tik dabar, pakėlęs akis, pažino Juozapotą,
118 LIUDNAPA|             Kur Petras? kur?.. Ką dabar su juo padarys? - vaitojo,