Part

  1 PARSAPNI|           ankšto spindančio sosto ir visa matančiomis akimis maloniai
  2 PIRMUTIN|            ne pas mus... Pas mus dar visa kas, kaip vanduo po ledu,
  3 PIRMUTIN|             buvau nematęs. Nuo tilto visa gatvė pilna žmonių. Eina
  4 PIRMUTIN|      Darbininkų minia išsitiesia per visą gatvę ir eina toliau. Nepraleidžia
  5 PIRMUTIN|             netarška vežėjų ratai, - visa nutyla.~    Streikas tęsias
  6 BEDARBO |              vargo ir nelaimių, daug visa ko patyrė, tečiaus didžio
  7 BEDARBO |     kreipties, pašalpos prašyti.~    Visą savaitę išvaikščiojo Laurynas
  8 BEDARBO |             buvo sunkus ir vienodas; visą dieną reikdavo stovėti ant
  9 BEDARBO |         Pasidarė dar nuobodžiau. Jis visą dieną fabrikoj, o pati namie -
 10 BEDARBO |          vergiją. Bet išbarstytos po visą pasaulį, džiūsta jos nematomos,
 11 BEDARBO |          maldauti mylistos tų, kurie visą gyvenimą laikė mane už juodą
 12 BEDARBO |         raudoni, tai žali ratai, bet visa kas akies mirksniu nyksta
 13 ANTUETLI|           matomus laivelius. Kur tas visa kas dingo? Rasit nuskendo
 14 ZVAIGZDE|           blogyn ir blogyn. O čionai visa pabrango, mokesčiai auga...
 15 ZVAIGZDE|             paupyje tebegyvena). Per visą kūną mudviem šiurpas parėjo.~    -
 16 ZVAIGZDE|          linksmu jau buvom, kad taip visa kas gerai pasibaigė...~    -
 17 ZVAIGZDE|           nors kartą pakliūdavo: tas visą gyvenimą minėdavo. Dabar
 18 ZVAIGZDE|            Nueini medžiotų: vaikštai visą dieną, vargsti ir gaišuoji,
 19 PUGAKALN|          snigti, ir pakilęs viesulas visa sumaišė... Pasiliko jis
 20 KUDIKYST|           sukam sau galvas, kaip tas visa kas gali būti. Ant galo
 21 KUDIKYST|              kalbėties ir rodyti jam visą savo turtą, kuriuo mane
 22 KUDIKYST|              apdovanojo. Išpasakojęs visa vėl pradedu į visas šalis
 23 KUDIKYST|            ir dairaus į visas šalis, visa norėdamas pastebėti ir savaip
 24 KUDIKYST|           tai skraidančią kregždę, - visa rodau motynai ir kalbu be
 25 PAKELEIV|            abiem rankom savo smakrą, visą laiką žiūrėjo į jį ir klausės.~    -
 26 PAKELEIV|       kartais toks bjaurus ūpas, kad visa savo ypata pavydžiu tiems,
 27 PAKELEIV|              pasineria jo tamsumoje. Visa kas vėl nutyla...~    Pasibaigia
 28 NEMUNU  |           aukščiausios vietos, tarsi visa ir visus laikydama po savo
 29 NEMUNU  |             dairosi aplinkni. Staiga visa "muzika" dar labiau surinka
 30 NEMUNU  |    prakalbinti ją, paklausti apie tą visa, bet aplinkui žmonės, nėra
 31 VAGIS   |          Buvau pas tėvus vienatūriu, visa savo rankose turėjau, -
 32 VAGIS   |             atsitikimą, kuris galėjo visą mano gyvenimą sugriauti,
 33 VAGIS   |           tokia tyla aplinkui, tarsi visa išmirė: girdėjau tik, kaip
 34 VAGIS   |         žmogų užmušiau: šiurpas mane visą paėmė, plaukai ant galvos
 35 VAGIS   |        būčiau ėjęs. Prisistačiau sau visą nelaimę: savo mylimąją,
 36 VAGIS   |           mylimąją, vestuves, ūkį ir visą gyvenimą, - visa būtų pražuvę.
 37 VAGIS   |              ūkį ir visą gyvenimą, - visa būtų pražuvę. O dabar?..
 38 VAGIS   |                 šiurpuliai paėmė vėl visą: juk patirs, sužinos, kad
 39 VAGIS   |           taip ir nebeieškojo... Tuo visa ir pasibaigė...~    Aprimau
 40 VAGIS   |            ramiau po to būdavo… Taip visą savo amžių išgyvenau; visame
 41 LAIMESZI|           Pasklido apie tą garsas po visą šalį: visur tik apie tą
 42 LAIMESZI|            minios ir lipo ant kalno. Visą kalno apačią apsiaupė aukšta
 43 LAIMESZI|          lipo jie akmenimis aukštyn, visą kelią išklodami naujais
 44 LAIMESZI|            kalno žemyn, nušviesdamos visą šalį. Tos šalies gyventojai
 45 LAIMESZI|            apsiauptas jis akmenimis. Visa dabar žmonės suprato ir
 46 LAIMESZI|         žuvusiuosius atliuosuotojus. Visą tą dieną linksmai griežė
 47 JONIUKAS|     Nesuprato gerai Joniukas, ką tas visa kas reiškė, bet ir jo mažą
 48 JONIUKAS|           slaptą norą. - Tik žiūrėk, visą laiką dainuok, kai tave
 49 JONIUKAS|       sėsties ir liepia dainuoti. Po visą sodžių skleidos skardus
 50 JONIUKAS|             laimingas; važinėjas per visą dieną, per visą dieną iš
 51 JONIUKAS|        važinėjas per visą dieną, per visą dieną iš visos galios dainuoja
 52 JONIUKAS|              Važinėjasi Joniukas per visą mėšlavežtį, per visą mėšlavežtį
 53 JONIUKAS|             per visą mėšlavežtį, per visą mėšlavežtį dainuoja savo
 54 JONIUKAS|             eik, suieškok: nesurasi, visą kailį išpersiu!..~    Joniukas
 55 JONIUKAS|                    Joniukas išlaksto visą sodžių ir lauką - nėra.
 56 JONIUKAS|             tetulė taip pat išlaksto visą sodžių, nesuranda žąsiukų
 57 JONIUKAS|            tėveliu kartu. Bet miegas visa nuramina, ir Joniukas užminga...~   
 58 JONIUKAS|           savo kūne.~    Gal greitai visa būtų užmiršęs, bet vidurdienį
 59 LAZDA   |          stirnų, kiškių ir paukščių. Visa šitoj žvėriena gulėjo ant
 60 LAZDA   |           šaukti ant tėvo, kad jį ir visą sodžių ubagais paleisiąs.
 61 LAZDA   |             mušančius. Sugrįžęs namo visa papasakojau tėvui. Nieko
 62 LAZDA   |             ir liepė skaityti: jisai visą dieną stovėjo, ašai visą
 63 LAZDA   |             visą dieną stovėjo, ašai visą dieną skaičiau. Ir taip
 64 LAZDA   |              dieną skaičiau. Ir taip visą vasarą ir žiemą. Sunkiai
 65 LAZDA   |              tą patį žodį - net mane visą prakaitas išmušdavo ir turėdavau
 66 LAZDA   |              kojų nebepavelka: o dar visa diena arti! Sustabdžiau
 67 UBAGAS  |             nelaimės styga, kad mane visą šiurpas paėmė. Int jį žiūrėdamas
 68 UBAGAS  |             ketverti metai, kaip jam visa atadaviau. Nieko taip ir
 69 SVECIAI |          malonus šiurpas perlėkė per visą jo kūną, ir širdy taip romu
 70 SVECIAI |        sapnas, daugiau nieko, kad to visa ir būti nebuvo. Jam regėjos,
 71 SVECIAI |           žmonės numylėti... Ataminė visa, ir jo kūne vėl gimė noras
 72 SVECIAI |        išsigandęs, jausdamas, kad jį visą prakaitais išpylė, - ko
 73 SVECIAI |       Antaniuk, atleisk man, užmiršk visa!.. Jisai mane privertė...
 74 SVECIAI |            nežiūrėdamas, - galiu tau visa atleisti, bet užmiršti...
 75 SVECIAI |             mane mylėjai... E dabar: visa sugriauta, purvan suminta...
 76 SVECIAI |             tau nieko nebepadarys... visa bus gerai.~    - Stumk nuo
 77 ABEJOJIM|             žemę mėgo! Kad sumanytų, visą ją apžiotų. Kaip tik tais
 78 ABEJOJIM|       liūliuoti... Atbusdavau naktį, visa šaltu prakaitu apipilta,
 79 ABEJOJIM|            sapnuoju. Šokau iš lovos, visa prakaitu apipilta, ir klausiu
 80 ABEJOJIM|           nekėliau." Papasakojau jai visa. Išsigando ir motutė. "Čia, -
 81 ABEJOJIM|            nelaimės? Bėk pažiūrėtų." Visa drebėdama apsivilkau, užsidegiau
 82 ABEJOJIM|       Teberado dar juos abu gurbe... Visa suprato. Parėjus prispaudė
 83 ABEJOJIM|               daugiau to nebebus..." Visą savo nelaimę ant jos krūtinės
 84 ABEJOJIM|            mane gerinties ir greitai visa užmiršo...~    - Kokia tu,
 85 ABEJOJIM|            tai gyvena. Dabar man tas visa kas nebelabai ir rūpi. Turiu
 86 VIENARUD| nebereikalingas... Ateis laikas, ir, visa palikęs, gulsi šiton šalton
 87 VIENARUD|                   Ir moterų krūvelė, visa sujudusi ir susidrumsčiusi,
 88 VIENARUD|            tuos tris šimtus rublių - visą jos turtą, - kuriuos jinai
 89 VIENARUD|       pareinančią moterų krūvelę. Iš visa ko buvo matyti, kad jų užmanymas
 90 LIUDNAPA|      sveikatos ieškodamas, pažadėjau visą vasarą išbūti...~    Antrą
 91 LIUDNAPA|           Ėmė noras suimti gniaužtan visą tą pakvipusį orą ir, pravėrus
 92 LIUDNAPA|           staiga moteriškė atsigręžė visa kiton pusėn ir išvydo ant
 93 LIUDNAPA|            taip kuone kas diena, per visą vasarą...~    Pripratau
 94 LIUDNAPA|              mažiausio atsitikimo, - visa ton gyvenimo knygon įrašė.
 95 LIUDNAPA|           graži Juozapota kaip ugnis visa užkaisdavo ir greitai slėpdavo
 96 LIUDNAPA|       miestelio neidami, gal būtų ir visą amžių taip ramiai ant vietos
 97 LIUDNAPA|             balsu paprašė valgyti ir visą laiką nei žodžio nepratarė.
 98 LIUDNAPA|       ypatinga ugnis.~    Juozapota, visa nustebusi ir ausis ištempusi,
 99 LIUDNAPA|              Juozapota, iš džiaugsmo visa užkaitusi, laiminga ir graži,
100 LIUDNAPA|                  Primintasai kazokas visą kraują Petrui galvon suvijo.
101 LIUDNAPA|     blakstienų int jį žvilgterėdavo, visa užmiršdavo...~    Kunigo
102 LIUDNAPA|          mylinti širdis gal greičiau visą pavojų būtų pajutusi ir
103 LIUDNAPA|              reikalavo, kad pasakytų visą teisybę, Petras apkabino
104 LIUDNAPA|          bailė ima, - skundės jinai, visa glausdamos.~    - Nebijok,
105 LIUDNAPA|        maloniai susiglaudę, išsėdėjo visą vasaros naktį... Atsigulė
106 LIUDNAPA|        krinta bedugnėn...~    Atbudo visa krūptelėjus. Juto, kaip
107 LIUDNAPA|             eiti prieš rusus ir kaip visa kas nelaimingai pasibaigė.
108 LIUDNAPA|            ir ką nuo kitų girdėjo, - visa, ką par savo ilgą gyvenimą
109 LIUDNAPA|        keletą baltarūbių, surišė tai visa balton skarelėn ir išėjo...
110 LIUDNAPA|         nutilo. Juozapota apsistojo, visa krūptelėdama... Vėl sutauškėjo...
111 LIUDNAPA|            kurį netoli savęs pamatė, visą jos kraują širdin suvarė.
112 LIUDNAPA|       sodžiaus nepažino. Lyg regėjos visa ne teip, kaip paliko. Žiūrėdama
113 LIUDNAPA|              sunkios, kaip akmuo, ir visa negalėjo pasijudinti...~