Part

  1 PIRMUTIN|       gimnazijos mokinys...~    Nors jau pavasario saulė linksmai
  2 PIRMUTIN|         žiūrėjo pro mano langą, nors lauke sprogo ir žydėjo medžiai,
  3 BEDARBO |       giminių ir pažįstamų, kur nors tuo tarpu galėtų sau prieglaudą
  4 BEDARBO |         fabrikantas ir Lauryną, nors jis tam fabrikantui tiek
  5 BEDARBO |          kad reikia ieškot koks nors užsiėmimas, jeigu nenori
  6 BEDARBO |       Dinaburkan: pasitikėjo ką nors laimėti. Bet ir tenai darbo
  7 BEDARBO |    nusprendė Laurynas, - gal ką nors surasiu...~    Keliavo jis
  8 BEDARBO |    miesto sodno. Susirietęs kur nors po medžiu, vėl ketina jis
  9 BEDARBO |         jis čia pernaktavoti ir nors kiek atsilsėti. ~* * * ~   
 10 BEDARBO |         vis dar traukė sodžiun, nors ir ten buvo matęs vien tik
 11 BEDARBO |   akmenį ir atsisėdo, norėdamas nors kojom duot kiek atsilsėti.~    "
 12 BEDARBO |           mąsto Laurynas. - Kad nors draugą ar pažįstamą turėčiau,
 13 BEDARBO | pasikalbėt ir pasirodavot: tada nors ne taip būtų baisu ir nuobodu,
 14 BEDARBO |        Aš pagyvenau pakaktinai, nors ir nieko kita nedirbau,
 15 BEDARBO |        mano sveikatą. Lai duoda nors laisvai numirti, jei nedavė
 16 BEDARBO |         ir širdies skausmo. Jam nors liūdna, bet ramu. Mintis,
 17 BEDARBO |        užmigti šitam sodne, kur nors po medžiu, - užmigti amžinai,
 18 ANTUETLI|        UETLIBERGO GIEDRA!" ~    Nors jaučiaus nekaip, bet atsikėlęs
 19 ANTUETLI|      išrodo nuo kalno viršūnės. Nors oro drėgnumas pro nosį ir
 20 ANTUETLI|         dusulys, slėgė krūtinę, nors šiurpuliai kratė kūną, tečiaus
 21 ANTUETLI|         tebestovėjo rūko siena, nors tos sienos viršus jau buvo
 22 ZVAIGZDE|      Simanas, papasakok mums ką nors. Juk tu daug žinai, daug
 23 ZVAIGZDE|         neduok Dieve, jeigu kas nors kartą pakliūdavo: tas visą
 24 ZVAIGZDE|      lyną, tai būdavo ko nešti. Nors daugiausia tų visų daiktų
 25 ZVAIGZDE|       ir gaišuoji, gerai, jeigu nors kiškelį arba tetirviną parsineši;
 26 ZVAIGZDE|       blogyn eina, ir gana! Kad nors tie rugiai ir vasarojus
 27 PUGAKALN|    viena kitą rankas, norėdamas nors kiek apšilti. Ant galo susirietė
 28 PUGAKALN|         nakvoti.~    - Gal kaip nors prastumsiu čia naktį, sulauksiu
 29 PUGAKALN|     širdis dreba iš baimės.~    Nors užsimerkęs, bet aiškiai
 30 KUDIKYST|             Bet mums ne juokai; nors nesuprantam kas, bet matom,
 31 KUDIKYST|       nepamatysme ir mes kokios nors "lėlės" plaukant. Tarsi
 32 KUDIKYST|    kaipo mažesnįjį, visi...~    Nors nesuprantu gerai motinos
 33 KUDIKYST|       su broliu, atvažiavo. Bet nors netikėdamas ir abejodamas
 34 KUDIKYST|       nebematysime daugiau.~    Nors nesuprantu, ką tas reiškia,
 35 PAKELEIV|    pradeda ant galo abejoti ir, nors su skausmu širdyje, žada
 36 PAKELEIV|        kokio galo sulauksi. Kad nors lizdelį kokį turėtum, nors
 37 PAKELEIV|      nors lizdelį kokį turėtum, nors nedidelį, o dabar - neturi
 38 PAKELEIV|     ypata pavydžiu tiems, kurie nors mažą žemės sklypelį turi;
 39 PAKELEIV|           Tas bjauru!.. Tau tat nors pažįstamas jis, o aš juk
 40 PAKELEIV|           Nesijuok, galbūt kada nors, senatvėje, malonu bus atsiminti,
 41 PAKELEIV|       ir mudviem paminklus kada nors pastatys Vilniuje, šaly...
 42 NEMUNU  |      spėju mostelėti jam ranka, nors jis to nepastebi, nes vėl,
 43 NEMUNU  |           Padainuokit geriau ką nors lietuviškai, - daugiau surinksite!~   
 44 NEMUNU  |       klausia:~    - Gal dar ką nors tamstai padainuoti?~    -
 45 NEMUNU  |        ši linksmai. - Tik kokią nors senobinę dainą... liūdną...~   
 46 NEMUNU  |      bernelio nesulaukiančią... Nors be šitokios "muzikos", pievoj
 47 VAGIS   |       kaklu ir ilgais karčiais, nors nedidelis, bet greitas kaip
 48 TIKEJIMA|         tardamas, kad tat kokia nors "reklama".~    - O, tamsta
 49 TIKEJIMA|       pasiteisinti arba taip ką nors pasakyti, bet atsigręžęs
 50 LAIMESZI|      minia ir sujudo kaip jūra. Nors kalnas aukštas ir status
 51 LAIMESZI|         iš neatsargumo paslydės nors kiek, - tuojau pavirs į
 52 KLIUDZIA|    gyventoju, Kuperio aprašytu. Nors buvau tik antros klesos
 53 JIIRJIS |      Jiedu buvo laimingi.~    - Nors mudu nieko neturiva, nors
 54 JIIRJIS |       Nors mudu nieko neturiva, nors jokių turtų nesava susidėję, -
 55 JONIUKAS|        kad jo tėvelis būtų kada nors žąsis laikęs. Ir kur tėveliui
 56 JONIUKAS| kiekvienas prašė Dievo, kad tik nors gyvas grįžtų.~    Nesuprato
 57 JONIUKAS|     derėties, kaip motutė prašė nors sykelį bulbių pridėti; matė,
 58 JONIUKAS|        tinginiaus. Ir Joniukas, nors namie negera buvo ant krosnies
 59 JONIUKAS|      varyties, - ir kartu ganė. Nors iš pradžios šalta rytais
 60 JONIUKAS|     galios dainuoja savo dainą, nors ratai be perstogės krato
 61 JONIUKAS|     drebina plaučius krūtinėje, nors jam sopa gerklę ir balsas
 62 PIESTUPY|    kartą man su sesele išpuolė. Nors mažas buvau ir labai nemėgdavau
 63 PIESTUPY|  pasirinkova sau po gerą baslį; nors buvau kaip geras pupų pėdas,
 64 PIESTUPY|        kaimynas Mataušas (o jis nors kartais mėgsta išgerti,
 65 LAZDA   |      tėvas mūsų ponu vadindavo, nors jis gyveno toli nuo mūsų -
 66 LAZDA   |               Pašaukit man kokį nors mužiką! - suriko iš vežimo
 67 LAZDA   |      pasakyti, kad mano motyna, nors niekados blogo žodžio ant
 68 UBAGAS  |   bučiuotų. Graudu buvo ir man, nors ne kareiviu pargrįžau tėvynėn.~   
 69 UBAGAS  |      kiemo... E gal ir jie kada nors taip varys iš namų savo
 70 SVECIAI |   žmogus su maišeliu ant pečių. Nors jo veidas buvo pajuodavęs
 71 SVECIAI |    pareinant. Namuos buvo tylu, nors pirkaitėje degė žiburys.~    -
 72 SVECIAI |     pusę ir padavė abiem.~    - Nors juodas ragaišis, bet gardus, -
 73 ABEJOJIM|     kiek raudojau - nepaklausė: nors prasiskolino, bet ir nuo
 74 ABEJOJIM|         int mumus prisilankytų, nors netikėjau jų bepamatyti:
 75 ABEJOJIM|        regėjos... Bet pamačiau, nors ir netikėjau... teisybė,
 76 ABEJOJIM|      broliai nebenorėjo grįžti, nors kaip juos motutė raudodama
 77 ABEJOJIM|       ne taip vaikus prižiūriu. Nors buvau vyresnioja, pradėjau
 78 ABEJOJIM|         Petras, ar kur neišėjo. Nors manęs jisai seniai jau nebežiūrėjo,
 79 ABEJOJIM|       kurie krimto man širdį... Nors niekas mano ašarų nematė,
 80 ABEJOJIM|     motutė. "Čia, - sako, - kas nors yra: gal Dievas iš tiesų
 81 ABEJOJIM|        gurbo durys neužušautos, nors pridarytos... Intėjau ir
 82 BRISIAIA|      rūpinas dar būti naudingu. Nors nebeprigirdi, e sunkios
 83 BRISIAIA|  ieškotų. Ir visados surasdavo, nors tasai už pusvarsčio, aukščiausioj
 84 VIENARUD|          Gerai, mes kišam; mes, nors palicija, geresnę širdį
 85 LIUDNAPA|         tokį pat jausmą turi... Nors buvau išsinešęs knygą ir
 86 LIUDNAPA|     taip ramu, taip gera rados. Nors negalėjau savo kojomis naudoties,
 87 LIUDNAPA|         jas žiūrėdamas, norėjau nors ant valandėlės užmiršti
 88 LIUDNAPA|     gyvenimo knyga - atadengta, nors ir sunkiai suprantama...
 89 LIUDNAPA|        ir laukė... krikštynų... Nors tasai laikas buvo dar toli,
 90 LIUDNAPA|    vieną. Žmonės esą sujudę, ir nors tūlas iš to juokiąsis, daugelis
 91 LIUDNAPA|       eiti? - paklausė vyro. Ir nors jos akyse dar klajojo abejojimas,
 92 LIUDNAPA|    žiūrėti, jų ramiai klausyti. Nors toliau savo miestelio nebuvo
 93 LIUDNAPA|        įvairesnės ir įdomesnės. Nors nuo tojo garsaus šventadienio
 94 LIUDNAPA|    negalima, - reikia ruošties, nors kokį įnagį nusikalti, nes
 95 LIUDNAPA|              Ta liežuvininkė ką nors žino, - perėjo jai per galvą
 96 LIUDNAPA|       Netikėtai pajuto norą kam nors savo širdį atadaryti, savo
 97 LIUDNAPA|       Ištisas dienas savo vyro, nors apsilankytų pareinančio,
 98 LIUDNAPA|       Vieno tik betroško: kokiu nors būdu savo vyrą pamatyti.
 99 LIUDNAPA|         krūtinėj nešiojo...~    Nors rankose baltą drobę turėjo,
100 LIUDNAPA|          Valgyti jam nunešiu... Nors kartą int savo krūtinę prispausiu...~   
101 LIUDNAPA|         mėsos kąsnelį, norėdama nors vieną nuraminimo žodį nuo
102 LIUDNAPA|        išgirsti. Teip troško ką nors tikro apie savo Petrą patirti.
103 LIUDNAPA|           Bijojo prasitarti, ką nors nereikalinga pasakyti.~   
104 LIUDNAPA|        ažu kiekvieno medžio kas nors ją tyko ir pražudyti nori.
105 LIUDNAPA|        Damulio dejuodama...~    Nors niekados nebuvo mieste buvusi,
106 LIUDNAPA|  nesistebėjo int tat Juozapota, nors kitą kartą visi šitie nematyti
107 LIUDNAPA|    paveikslas. Nematė sodietės, nors tokiom gailingom akim int
108 LIUDNAPA|             Kas savaitė, kokios nors mergytės vedama, ėjo jinai
109 LIUDNAPA|     atėjus, geriau kiek jautės: nors ne teip žmonėms po kojų
110 LIUDNAPA|      savo Petriuką? ar tikėjosi nors numirus, jį pamatyti?..~   
111 KADNUMIR|          Kurį gyvas numylėjau, ~Nors lakštingalos dainelių ~Aš