Part

  1 PARSAPNI|        galėtų suseiti su jais pas mane...~    Girdėjau, kaip po
  2 PARSAPNI|        netiki! - tarė jis, paėmęs mane už rankos.~    Aš pakėliau
  3 PIRMUTIN|        eikim - pamatysi, - ragina mane Rokus. - Tyčia užbėgau tavęs
  4 PIRMUTIN|          man štai šitą ranką, jis mane išmetė nuo savęs kaip šunį.
  5 BEDARBO |        Dabar nėra nei vieno, kurs mane paminėtų arba atsimintų.
  6 BEDARBO |        buvau jo vergu. Už tai jis mane pavertė dabar į elgetą -
  7 BEDARBO |         kurie visą gyvenimą laikė mane už juodą jautį ir išnaudojo
  8 ZVAIGZDE| linguodams žilą galvą žiūrėjo int mane. Žinojau, ką nori pasakyti...~    -
  9 ZVAIGZDE|         ir ateina šventadienį int mane naujienų pasiklausytų. Ir
 10 PUGAKALN|          naktį, sulauksiu ryto, - manė sau vienas. - Toliau nebeisiu,
 11 PUGAKALN|          jaunikaitis. - Turbūt ir mane mini, laukia, kada parvažiuosiu.~   
 12 KUDIKYST|           verpti, priėjus nuvelka mane, - žiponą padeda ant lovos,
 13 KUDIKYST|           nėra.~    - Mama, ar ir mane senutė atnešė iš upelio? -
 14 KUDIKYST|          Tuos, - atsako ji ir ima mane ant kelių.~    - O kur aš
 15 KUDIKYST|  jausmingu balsu motina, spaudžia mane prie savo krūtinės ir bučiuoja
 16 KUDIKYST|        vaikel, neverk, - maldo ji mane. - Aš tau padainuosiu garnio
 17 KUDIKYST|  dainuodavo. Verpdama motina supa mane savo kojom, o maloni dainos
 18 KUDIKYST|       užmiegu ir jaučiu tik, kaip mane motina neša ant lovos, šiltai
 19 KUDIKYST|           neiškrisčiau, ir stabdo mane. Bet aš jos neklausau, juokiuos
 20 KUDIKYST|           prašau jos, kad iškeltų mane iš lopšio... Ilgai vaikštinėju
 21 KUDIKYST|         galvą ir stebisi, kad pas mane baranka iš tiesų labai didelė:
 22 KUDIKYST|           visą savo turtą, kuriuo mane vestuvininkai apdovanojo.
 23 KUDIKYST|         jie dirba, bet motyna ima mane už rankos ir vedasi toliau.~   
 24 KUDIKYST|        durys atviros. Motyna nori mane perkelti per slenkstį, bet
 25 KUDIKYST|         dovanų duosiu, - šaukiasi mane kunigas, siekdamas ranka
 26 KUDIKYST|        ant vietos. Motyna priveda mane arčiau. Gaunu glėbį saldumynų,
 27 KUDIKYST|         man nelinksma. Ji apvelka mane baltais marškiniais, ant
 28 KUDIKYST|           apsitaisius - ir vedasi mane už rankos. Dabar pas krikštomočią
 29 KUDIKYST|          žvakės.~    Motyna paima mane ant rankų, prineša prie
 30 KUDIKYST|          lovos, sėdasi ant jos ir mane šaly savęs sodina. Užu stalo
 31 PAKELEIV|         Galbūt jis šimtą kartų už mane geresnis. Bet juk einava
 32 NEMUNU  |          kartu, rodosi, stebias į mane. Nežinau kodėl, man ateina
 33 NEMUNU  |            Noriu surikti jam, kad mane pamatytų ir pažintų, bet
 34 NEMUNU  |     tokios šaltos, be jausmo, kad mane patį ima šiurpas.~    Norėtųsi
 35 NEMUNU  |           galo žinau, kad sutiktų mane tik nusišypsojimais... Šitai
 36 NEMUNU  |          kad tokios mintys ne pas mane vieną, bet ir pas kitus.
 37 VAGIS   |            Nežinau kodėl, pradėjo mane imti nerimastis. Traukte
 38 VAGIS   |        Sužvengė linksmai kumelis, mane pamatęs. Kaip beprotis pripuoliau
 39 VAGIS   |           žmogų užmušiau: šiurpas mane visą paėmė, plaukai ant
 40 VAGIS   |        kad aš tat padariau, - kas mane laukia - kalėjimas, teismas,
 41 VAGIS   |           prisipažinau. Ramino ji mane, - rodės, lengviau kiek
 42 VAGIS   |           visados nuo to žingsnio mane sulaikydavo.~    Galbūt
 43 VAGIS   |        bado vogė, - vis tiek būtų mane užmušęs...~    Tyliu ir
 44 TIKEJIMA|       brangių, tolimųjų, išbudina mane šveicarė mergaitė. Iš palengvo
 45 TIKEJIMA|          kiek, sustoja ir žiūri į mane iš užpakalio: matyt, nori
 46 TIKEJIMA|          Supratau: ta mergaitė ir mane prie paklydusių priskaitė...
 47 KLIUDZIA|         susirietusią, nelaimingą. Mane pamačiusi ji taip gailestingu
 48 KLIUDZIA|        Liūdnomis akimis žiūrėjo į mane nelaimingas gyvulėlis, tarsi
 49 PIESTUPY|         prašiaus tėvo, kad leistų mane ant rarotų: jas atbuvus,
 50 PIESTUPY|           ateina!" Sesuo apkabino mane, priglaudė int save, - ir
 51 PIESTUPY|          tai juk baisus numirėlis mane pasmaugs, ir prašiau kuone
 52 PIESTUPY|           ašarodamas, kad paliktų mane Dievas gyvą; taip nenorėjau
 53 PIESTUPY|      išdžiūvusias rankas, - čiups mane ir pasmaugs. Kvapą man užgniaužė,
 54 PIESTUPY|     maloniai atsakė moteriškė int mane žiūrėdama, - tik vaidenas
 55 LAZDA   |           kepurės, paskum pašaukė mane ir visas sujudintas, drebėdamas
 56 LAZDA   |        kartoti tą patį žodį - net mane visą prakaitas išmušdavo
 57 LAZDA   |       tokiomis godžiomis akimis į mane žiūri. Taip man jų pagailo,
 58 LAZDA   |         akis ir pamačiau priešais mane Dumbraucką su lazda rankoj.~    -
 59 LAZDA   |          kad aš nebekrutu, pakėlė mane viena ranka nuo žemės ir
 60 LAZDA   |        savo sprandus stebėjos int mane... Tik gyvas parsivariau
 61 LAZDA   |         vaikai, kokia lazda jisai mane tada mušė? - paklausė jau
 62 UBAGAS  |         atadaryti; paskum pamatęs mane gulintį dar labiau nusiminė
 63 UBAGAS  |       baisios nelaimės styga, kad mane visą šiurpas paėmė. Int
 64 UBAGAS  |          melsties.~    Pakėlė int mane raudonas nuo ašarų be blakstienų
 65 UBAGAS  |          pažinęs sėdintį priešais mane žmogų.~    Atsirėmiau alkūne
 66 UBAGAS  |           E dabar sėdėjo priešais mane ubagas, su krepšiu.~    -
 67 UBAGAS  |       išplėstomis akelėmis lydėjo mane, kaip ėjau iš kiemo... E
 68 UBAGAS  |           sergi? - paklausė jisai mane.~    - Sirginėju... - atsakiau, -
 69 UBAGAS  |        vaikščiodamas, - padrąsino mane senelis, - šitą ligą tamsta
 70 SVECIAI |   apipešiotas. Užtat Marytė galės mane šiandiej kiaušiniais pamylėti...~   
 71 SVECIAI |           Razbonas, geras: pažino mane, - maloniai tarė keleivis,
 72 SVECIAI |       supuvo...~    - E tu paimsi mane, jeigu Antanas numirė? -
 73 SVECIAI |          Antanas pagrįžtų, tu int mane galėsi ateiti.~    - Matau:
 74 SVECIAI |         int sieną...~    - Dar tu mane baidysi?.. te tau... te
 75 SVECIAI |               Tai tu, Maryt, taip mane ataminei, - tarė dusliu
 76 SVECIAI |        man, užmiršk visa!.. Jisai mane privertė... Dievuliau mano,
 77 SVECIAI |       mudviem netrūko, kada ir tu mane mylėjai... E dabar: visa
 78 SVECIAI |                  Šitai tas norėjo mane užmušti! - šaukė tarp durų
 79 ABEJOJIM|         atsitiktų..." Už ką jisai mane laiko? Juk aš mylėdama už
 80 ABEJOJIM|        tarp blogų draugų, užmiršo mane... Kartais skaitau jo laiškus,
 81 ABEJOJIM|     maldaknygėn ir skaito; ir vis mane mokia, kad ne taip dirbu,
 82 ABEJOJIM|        mačiau, kad vis mažiau int mane žiūri. Ir darbas pradėjo
 83 ABEJOJIM|      piktu balsu sako Petras, int mane nežiūrėdamas, ir kaip tyčia
 84 ABEJOJIM|       akys ašarų pilnos... Ir ėmė mane krimsti abejojimas baisus,
 85 ABEJOJIM|         kalba. Ir vėl kremta tada mane klausimas: kur juodu taip
 86 ABEJOJIM|      kažin kokie nesavi?.. Krimto mane abejojimas, krimto, bet
 87 ABEJOJIM|           klausdavo motutė, tokią mane matydama. "Nežinau, motut:
 88 ABEJOJIM|         galvon įsimušė", - subarė mane. E aš: apsnūdau vėl ir vėl
 89 ABEJOJIM|        sapnuoju. Ir, regis, kelia mane motutė ir sako: "Lėk, Uliut,
 90 ABEJOJIM|         klausiu motutės, ar jinai mane kėlė. "Ne, - sako, - nekėliau."
 91 ABEJOJIM|       atanešė?!" - suriko Petras, mane pamatęs... Kaip girta parėjau
 92 ABEJOJIM|        Motutė išsigandusi puolė į mane, klausinėjo, ramino. Negalėdama
 93 ABEJOJIM|        suprato. Parėjus prispaudė mane int savo krūtinę ir glostė,
 94 ABEJOJIM|         ištekėjo, vėl pradėjo int mane gerinties ir greitai visa
 95 ABEJOJIM|          balsu Petrienė. - Yra už mane daug nelaimingesnių, ir
 96 VIENARUD|       kryžiai rūsčiai žiūrėjo int mane ir tartum sakė: "Neišbėgsi;
 97 VIENARUD|          žiūrėjau ir laukiau. Pro mane pravežė baltą, iš lentų
 98 VIENARUD|           pakalnėj yra žmonių, už mane daug daug nelaimingesnių. ~
 99 LIUDNAPA|       apsivylimų parodyti. Tu tik mane supranti; moki mano klaidas
100 LIUDNAPA|  moteriškė. Ėjo jinai tiesiai int mane, lazdele pasirimsčiuodama
101 LIUDNAPA|         manęs: stovi, tiesiai int mane savo baisias akis intbedusi.
102 LIUDNAPA|         dar matė: jos tiesiai int mane žiūrėjo...~    - Ko tamsta
103 LIUDNAPA|        klaikias akis, žiūrėjo int mane.~    Nežinojau, kas daryti:
104 LIUDNAPA|        nemirktelėjus, žiūrėjo int mane. Krūtinėj pajutau šaltą
105 LIUDNAPA|            Staiga vėl intbedė int mane akis ir paklausė:~    -Ar
106 LIUDNAPA|          seną seną moteriškę. Pro mane eidama, visados sustodavo
107 LIUDNAPA|     gyvybės akis, ilgai ilgai int mane žiūrėdavo. Kad ir klausdavau,
108 LIUDNAPA|        atameni, kaip anais metais mane kazokas užpuolė? Kad ne
109 KADNUMIR|        kelių mažą migdė ~Ar lopšy mane lingavo. ~Tu, Julyte, mano