Part

  1 PARSAPNI|       ūmai jo veidą apsiautė tik ką užmatomas rūpesnio šešuolėtis,
  2 PARSAPNI|      įeina tėvas Žagaris, tiktai ką sūnų palaidojęs. Jo du vaiku
  3 PARSAPNI|       kas tu toks esi, išmokink, ką reikia daryti? - surikau
  4 PIRMUTIN|          draugas.~    - Ar žinai ką, - sušuko jis, - darbininkai
  5 PIRMUTIN|    patvoryj zvimbia: "Dievuliau, ką čia dabar tie šetonai užsimanė, -
  6 PIRMUTIN|          aprūkę, paišini, tiktai ką darbą pametę, pabrikus palikę.
  7 PIRMUTIN|       dairos aplinkui ir nežino, ką daryti. Tik apdriskę, basi
  8 PIRMUTIN|   policmeisteris ir nežinodamas, ką daugiau besakyti, eina toliau.
  9 PIRMUTIN|      linksmi, užkaitę, pasakoja, ką matė, girdėjo ir ką mislija...~   
 10 PIRMUTIN|    pasakoja, ką matė, girdėjo ir ką mislija...~    Pabrikantai
 11 BEDARBO | nuvažiavo Dinaburkan: pasitikėjo ką nors laimėti. Bet ir tenai
 12 BEDARBO |        nusprendė Laurynas, - gal ką nors surasiu...~    Keliavo
 13 BEDARBO |           aną gyvenimą, o gal ir ką kita?.. Bet šitai staiga
 14 BEDARBO |    nušoksta nuo akmens.~    "Tai ką, - galvoja stovėdamas, -
 15 ANTUETLI|    maloniai sriuvendami ir kažin ką liūdnai pasakodami. Kalno
 16 ZVAIGZDE|       žiūrėjo int mane. Žinojau, ką nori pasakyti...~    - Na,
 17 ZVAIGZDE|          Simanas, papasakok mums ką nors. Juk tu daug žinai,
 18 ZVAIGZDE|       vidūnakčio. Jeigu dar kitą ką labiau mėgdavo, tai tik
 19 ZVAIGZDE|          šaly debesio, po kuriuo ką tik saulė palindo.~    -
 20 PUGAKALN|        paklysiu...~    - O kažin ką dabar draugai Ciuriche veikia? -
 21 KUDIKYST|   suvystytą sutvėrimėlį.~    - O ką, ar gražus? - klausia senutė.~    -
 22 KUDIKYST|       pasiuvau...~    - Ar tuos, ką ir dabar šventėmis nešioju? -
 23 KUDIKYST|      paskui ją akimis ir žiūriu, ką ji daro: matau, kaip atidengia
 24 KUDIKYST|          dairaus pro langą. Daug ką matau: ant kalnelio tęsiasi
 25 KUDIKYST|           kaip tik žydas Arelis, ką su puodais važinėja; rodos,
 26 KUDIKYST|        ir padeda ant lovos kažin ką storai apvyniotą, susuptą
 27 KUDIKYST|  Išsigandęs ir nustebęs nežinau, ką daryti.~    - Joniuk, pasisveikink
 28 KUDIKYST|         paskui ją tekinas ir tai ką tik galiu spėti. Oras gražus
 29 KUDIKYST|    roplinėja ant upelio dugno ir ką jie dirba, bet motyna ima
 30 KUDIKYST|    daugiau.~    Nors nesuprantu, ką tas reiškia, bet man daros
 31 NEMUNU  |      balsą. - Padainuokit geriau ką nors lietuviškai, - daugiau
 32 NEMUNU  |         akelėmis ir nežinodamas, ką atsakyti, tyli išraudęs,
 33 NEMUNU  | nepaprasto prašymo. Nežinodamas, ką daryti, eina pas savo brolius
 34 NEMUNU  |      mažąjį pas merginą.~    - O ką tamstai padainuoti? - klausia
 35 NEMUNU  |        monopolį"?~    - Vis tiek ką, bet tik lietuviškai, -
 36 NEMUNU  |     balsu klausia:~    - Gal dar ką nors tamstai padainuoti?~    -
 37 NEMUNU  |       kur ir kaip ji nakvos, pas ką ir kaip ji čia Kaune gyvena,
 38 NEMUNU  |        kaip ji čia Kaune gyvena, ką dirba ir kokia baisi, be
 39 VAGIS   |       jūs laukiate, kad aš kažin ką papasakosiu, savo mylimąją
 40 VAGIS   |          nelaimę jautei.~    Bet ką turėjau daryti? Pulti vidun?
 41 VAGIS   |           Kur aš jį dabar dėsiu, ką darysiu?..~    Pasilenkiau,
 42 VAGIS   |    galvos apynasrį - suprato, už ką užmuštas. Žmonės kuone visi
 43 VAGIS   |        griaužia. Ir nežinau dar, ką pasakys man už tą Visagalis... ~
 44 TIKEJIMA|         kalnai, tarsi kažin apie ką liūdnai užsimąstę, tik debesys
 45 TIKEJIMA|           pasiteisinti arba taip ką nors pasakyti, bet atsigręžęs
 46 LAIMESZI|  suprasti ir kitiems išaiškinti, ką tie žodžiai reiškia. Ištisas
 47 LAIMESZI|      nenorėjo aukauti. Ir ne tik ką savo gyvasties nenorėjo
 48 KLIUDZIA|     gyvulėlis, tarsi klausdamas, ką aš darau... ir laukė.~   
 49 KLIUDZIA|        Nusiminęs, nebežinodamas, ką daryti, atžagaria ranka
 50 JIIRJIS |     nepramintais takais, sėkiva, ką turiva, dirbkiva, ką galiva,
 51 JIIRJIS |     sėkiva, ką turiva, dirbkiva, ką galiva, ir tikėkivos vaisių,
 52 JONIUKAS|        Nesuprato gerai Joniukas, ką tas visa kas reiškė, bet
 53 JONIUKAS|         visai dar mažą palikusi. Ką tas reiškia, Joniukas gerai
 54 JONIUKAS|      pražydo kaip lelija! ~    - Ką tu čia dainuoji? - klausia
 55 JONIUKAS|    pažiūrėti, kas tenai dedas. O ką, jeigu ras tėvelį! Ir Joniuko
 56 JONIUKAS|              Nebesižinodama pati ką daranti, prilekia motutė
 57 PIESTUPY|      susitiktuva pakaruoklį arba ką kitą, kas tada reiks daryti,
 58 LAZDA   |                Ar žinot, vaikai, ką man šitoj lazda primena?~   
 59 LAZDA   |      jaučius pūdymo artų. Nedaug ką galėjau su savim pasiimti:
 60 LAZDA   |      pavartė ją, pavartė, tartum ką savo galvoj svarstinėdamas,
 61 UBAGAS  |  blakstienų akis ir norėjo kažin ką pratarti, bet žodis neišėjo
 62 SVECIAI |          tuos dvejus metus matė, ką atjautė! Kai jį iš namų
 63 SVECIAI |         turbūt sveika, gyva... E ką, jeigu?!. Ne, ne... negali
 64 SVECIAI |       Dievuliau mano, Dievuliau, ką aš padariau, ką padariau!..~    -
 65 SVECIAI |       Dievuliau, ką aš padariau, ką padariau!..~    -Šalin!.. -
 66 ABEJOJIM|       jeigu kas atsitiktų..." Už ką jisai mane laiko? Juk aš
 67 ABEJOJIM|    tikras...~    - Uliut, Uliut, ką tu kalbi?! - surinka išsigandus
 68 ABEJOJIM|       eidavo, ir klausiau savęs, ką tenai dirba, ką kalba, -
 69 ABEJOJIM|  klausiau savęs, ką tenai dirba, ką kalba, - ir visados man
 70 ABEJOJIM|    pamaldinga, kaip Ona, ne." - "Ką aš, motut, darysiu, kad
 71 ABEJOJIM|       akim tolumon ir kažin apie ką giliai galvoja. Paskum išsiima
 72 VIENARUD|   kapuose ir tiek.~    - Žinoma, ką jisai čia niekus pliauškia! -
 73 VIENARUD|     dėkavoti, patsai nežinau, už ką, - jai malonų žodį pratarti.
 74 VIENARUD|         pinigėlių gailėdama; bet ką padarysi?.. Tegul jam Dievas
 75 LIUDNAPA|       gervės, nykstat jūs tiktai ką pasirodžiusios... Žiūriu
 76 LIUDNAPA|     kažin ko gaila man būdavo... Ką tu tada, mano mažutėlė,
 77 LIUDNAPA|               Namas, kuriame tik ką atvažiavęs apsigyvenau,
 78 LIUDNAPA|          pusiau apkabinęs, kažin ką jai tyliai ausin pašnibždėdavo,
 79 LIUDNAPA|       savo vyrą akimis ir laukė, ką pasakys. Bet tasai jau pro
 80 LIUDNAPA|          savo moteriai pasakoti, ką jisai miestely girdėjo ir
 81 LIUDNAPA|       aslą apsisukti. Bet, kažin ką atminęs, susiturėjo...~    -
 82 LIUDNAPA|           Reikia eiti pažiūrėtų, ką mūsų sodžiaus vyrai kalba, -
 83 LIUDNAPA|         pasiėmęs kepurę.~    - O ką, Juozaput, jeigu mūsų valdžia
 84 LIUDNAPA|    nuožmiai badė jais orą.~    - Ką jūs čia dirbat? - sušuko
 85 LIUDNAPA|   suspaudė.~    "Ta liežuvininkė ką nors žino, - perėjo jai
 86 LIUDNAPA|          per galvą mintis, - gal ką bloga?!."~    - Ne, aš nieko
 87 LIUDNAPA|    nežinau, - atkartojo jinai, - ką tamsta nori man pasakyti?~   
 88 LIUDNAPA|        ir susirūpinimą, ataminė, ką pati vakar šaly gurbų matė, -
 89 LIUDNAPA|           rusai iš visur bėga... Ką gali, žmogus, žinoti, -
 90 LIUDNAPA|     spaus žmones inpykę.~    - E ką, jeigu nuveiks... Juk tada,
 91 LIUDNAPA| nelaimingai pasibaigė. Pasakojo, ką jinai pati ataminė ir ką
 92 LIUDNAPA|         ką jinai pati ataminė ir ką nuo kitų girdėjo, - visa,
 93 LIUDNAPA|        nuo kitų girdėjo, - visa, ką par savo ilgą gyvenimą buvo
 94 LIUDNAPA|        jos išgirsti. Teip troško ką nors tikro apie savo Petrą
 95 LIUDNAPA|        matė... gal ir apie Petrą ką žino.~    Tik nemokėjo apie
 96 LIUDNAPA|               Bijojo prasitarti, ką nors nereikalinga pasakyti.~   
 97 LIUDNAPA|   arkiriejaus: "Aš, sako, darau, ką noriu, e Dievo nebijau;
 98 LIUDNAPA|        jaučias baubiąs... Dabar, ką tiktai nutveriąs, tuoj liepiąs
 99 LIUDNAPA|    nesakydama, paėmė du sūreliu, ką sudėjus turėjo, lašinių,
100 LIUDNAPA|        jau visai girtas ir kažin ką sau po nosim murmėjo. Šaly
101 LIUDNAPA|          žibėjo.~    - Dieve, už ką jį teip? už ką? - suriko
102 LIUDNAPA|         Dieve, už ką jį teip? už ką? - suriko Juozapota, klaupdamos
103 LIUDNAPA|               Kur Petras? kur?.. Ką dabar su juo padarys? -
104 LIUDNAPA|               Ko čia dairais? ar ką pametei? - paklausė apdriskęs "
105 LIUDNAPA|          skubinosi. Visi kaip ir ką pamatyt troško ir bijojo
106 LIUDNAPA|     apsitaisiusi moteriškė kažin ką, int ją prisilenkusi, maloniai
107 LIUDNAPA|     spindulys žybtelėjo. Kaip ir ką atsiminė, ir jos lūpos ėmė
108 LIUDNAPA|       stebėjosi, tartum norėdama ką atsiminti, ir pamėlynavusiom
109 KADNUMIR|    girdėtų tą dainelę, ~Motynėlė ką dainavo, ~Kai ant kelių