VĖJAVAIKIŠKAS VĖJAS

I

Vėjas atprunkščia iš Baltijos

Siusdamas, siausdamas,

Šiaušdamas, lauždamas,

Raudamas, nešdamas,

Vejamas, gaudomas...

                    Ei tai valia, tai valia, tai valia.

                    Milijonas valių.

                    Nesušvilps - negaliu.

                    Nei krypties, nei kelių

                    Kur pasuks - te valia.

II

Malūnas keturiais sparnais.

Tuščia jų.

Pabandė - triokšt.

Pakaks (dviejų.

Klojimas klūpčioja girtas,

Sušiaušė šiaudus.

Po kiemą gaidį gaudo.

Sodas kojose nebetvirtas

Blaškos ir čiaudo.

Pavirto pirtis.

Nusviro svirtis.

Varnai sparno trūksta, -

O vėjas dūksta.

III

Katiną, katiną, katiną...

Juodąjį, žebrąjį katiną

Čiupo nuo prieklėčio

Ir į padanges šuoliais nutratino.

Išvertė katinas akį.

Šiaušiasi katinas.

Katinas padange šliaužioti pratinas.

Plėčiasi, pučiasi vėjo rieškučiuose,

Padengė katinas padangę.

IV

Ei, sumauros, sumauros, sumauros...

Dar nematėt tikros jūs audros..

O nei žemės nei dangaus,

Vėjo niekas nepagaus,

Vėjas ūš, vėjas gaus,

Nesušvilps - negaliu,

Nei krypties, nei kelių -

Kur pasuks - te valia.

Ei tai valia, tai valia, tai valia,

Milijonas valių.

*  *  *

Aplinkui tik dairosi akys nustebusios,

Kai mainos stebūklų stebūklai pasauly.

Pasislinkit į pakraščius debesys,

Kad matyčia sugrįštančią saulę.

Šiandien sprogsta laukuose grūdų milijardai.

Girdžiu, kaip diegai pirmą kartą alsuoja,

Kaip miško krūtinėj sula kunkuliuodama verda.

Visi paukščiai sujudę pakrūmėms balsuoja, -

Turbūt renka mane savo viešpačiu.

O, šiandien aš skrajot ir dainuot pasirengęs!

Ei tu, lengvasai vėjau iš priešpiečių,

Nuvalyk tik greičiau man padanges.