Chapter

  1 I      |            Baltaragio malūnas iš tolo per mylią buvo matomas.~   
  2 I      |           patraukdavo.~    - Tur būt, per daug įkaušę buvo, kad neatvažiavo, -
  3 II     |               visada Uršulei nueidavo per širdį, ir dabar ji sustojo
  4 II     |       skaistybę. Bet Švendubrė buvusi per toli, o gal todėl, kad buvo
  5 II     |         šveisti Pinčuką kur pakliūva: per akis, per ragus, per šonus
  6 II     |               kur pakliūva: per akis, per ragus, per šonus ir per
  7 II     |        pakliūva: per akis, per ragus, per šonus ir per pakinkius.
  8 II     |               per ragus, per šonus ir per pakinkius. Tas raitėsi kaip
  9 II     |            bet įsismaginusi Uršulė nė per žingsnį neatstojo. Vaikėsi
 10 III    |           prilipo ligi grabo lentos), per kurią nebėra gyvenimo davatkyne.~    -
 11 IV     |          Pagaliau suprato ir pati sau per kaktą delnu sudavė:~    -
 12 IV     |              Jurgos tiktai todėl, kad per jos motiną negalėjo ištekėti
 13 IV     |        Gailėsies, dukrele, tiktai bus per vėlu. Tėvas išleis tave
 14 V      |              ir jokio saiko neturėjo. Per tuos obuolmušius visą ūkį
 15 V      |            ieškodamas, norėjo pereiti per šventorių.~    - Pas visas
 16 V      |            mane neužsuki. Negi aš tau per prasta mergina, o gal paskalų
 17 V      |          bernų būrys, o kiti dar bėgo per šventorių, palikę net Girdvainio
 18 V      |            šuoliais,~    Tiktai ar ne per greitai Girdvainis susižavėjo?~
 19 VI     |       Baltaragis iš pat jaunumės buvo per daug prisirišęs prie savo
 20 VI     |        prisirišęs prie savo malūno ir per jį ne tik pats save, bet
 21 VI     |      pradėdavo skųstis, kad, esą, jai per daug darbo su visa namų
 22 VI     |    baltakiuoti stengdavosi. O kai jau per daug savo meilumu įgrisdavo,
 23 VII    |             Marcelė. - Tai aš tiesiai per ežerą atvažiavau į malūną.
 24 VII    |           niekada nebūdavo), sėdėdavo per dienas ant malūno slenksčio
 25 VII    |           malūne, neturėjo kur dėtis. Per dienas tylėjo kaip žemė,
 26 VIII   |        nuošalesnį liekną ir snausdavo per dienas ir naktis. Kai snausti
 27 VIII   |              atėjęs bartis, kad grūdų per ilgai nesumaląs, ogi žiūri -
 28 IX     |        nusišnypšti pro vieną šnirpšlę per sieksnį. Dėl to vaizdavosi
 29 IX     |       piršliais, Jurgutis nusišnypštė per sieksnį ir prikibo:~    -
 30 IX     |              kartą pro vieną šnirpšlę per sieksnį ir išbėgo pasišokinėdamas
 31 IX     |             Tiktai dviejų jaunamarčių per daug vienuose namuose, o
 32 IX     |         šnirpštelėjo pro vieną šnervę per sieksnį, pro kitą ir dūmė
 33 IX     |         laipiojant ir žliumbiant, bet per daug nesistebėjo, kad sukvailiojo
 34 IX     |        nusišnypštė pro vieną šnirpšlę per sieksnį, nes nieko kito
 35 X      |               ir tavo gyvos galvos ir per amžių amžius, kol suksis
 36 X      |          vieno dubenio. O laimės buvo per kraštus. Ir saulė vis daugiau
 37 XI     |           gervių virtinę, skrendančią per ežerą. Graudus gervių girgsėjimas
 38 XI     |            susirūpindama. - Ar tik ne per anksti?.. Bet pakentėk,
 39 XII    |                Stambios ašaros ritosi per jo skruostus, ir jis tylėdamas
 40 XII    |          lopšio, lyg suakmenėjęs, tik per jo veidą slinko neramūs
 41 XII    |            kurio neseniai linksminosi per vestuves ir nuo kurio šiandien
 42 XIII   |               palikusi savo linksmumą per dukterį. Baltaragis su pabudusiu
 43 XIV    |             išeities iš užburto rato. Per dienas žiūrėdavo į savo
 44 XIV    |            laiminga.~    O Baltaragis per tuos rūpesčius ir susigraužimą
 45 XIV    |          Baltaragiui į talką.~    Bet per anksti Pinčukas apsidžiaugė.
 46 XIV    |       Baltaragis jau nusigando, ar ne per silpna durų sklendė), o
 47 XV     |               Uršulės. Visai gyvenimo per ją nebėra nei man, nei mano
 48 XV     |               dumplių ir šnirpštelėjo per sieksnį.~    - Na, tai ne
 49 XV     |              pro vieną nosies skylutę per sieksnį.~    - Na, šitą
 50 XV     |           kaip katinas ir šnirpščiojo per sieksnį pro vieną ir kitą
 51 XVI    |            darytų? Negi vėl kiurksotų per dienas ir naktis savo liekne
 52 XVII   |       Jurgutis smagiai nusišnirpšdavo per vieną šnirpšlę, o kalvis
 53 XVII   |            Jurgutis, šluostydavo, bet per tiek laiko iš Uršulės sijono
 54 XVIII  |            pat pliaukštelėjo pats sau per kaktą ir atsigodojo:~    -
 55 XVIII  |             ir nebus pagundų.~    Bet per visą rudenį nė vienam jaunikiui
 56 XIX    |          pristatyti. Pakvailiojo kiek per rudenį, ir užteks. Negi
 57 XX     |               alkūnes, ėjo tilteliais per sąsmaukas, upelius, kilo
 58 XX     |              cypimas nuzvimbė tiesiai per liūną ežero sąsmaukos link,
 59 XX     |           įsismarkavę arkliai peršoko per griūvantį tiltelį, pernešdami
 60 XX     |           Penktas subyrėjo, kai baigė per jį važiuoti. Šeštas - nudardėjo,
 61 XX     |            eisime į vidų, - girdi lyg per sapną Girdvainis Baltaragio
 62 XX     |            vienas antrą ir eis drauge per visą gyvenimą.~    Tai ir
 63 XXI    |               vos neužgavusi Pinčukui per galvą, tas spėjo linktelėti,
 64 XXII   |            prablaivėtų ir neapsiriktų per skubumą.~    - Gal išgersime
 65 XXII   |        kažkokius obuolmušius. Kas čia per galas? Ir Jurgutis kažką
 66 XXII   |            tik nučiupsiu juos, tuojau per sieną ir į Prūsus.~    -
 67 XXIII  |         Skriskim su mano obuolmušiais per visą gyvenimą.~    - Nežinau, -
 68 XXIV   |             apkabinęs dešiniąja ranka per liemenį.~    Nepamatė, kaip
 69 XXIV   |          Negaliu priimti užsakų.~    "Per maža", - pagalvojo Girdvainis
 70 XXIV   | besisukinėjant, ir jis nubėgo tiesiai per laukus, palikęs savo nuotaką
 71 XXV    |        sustingusi.~    Tokia ir nuėjo per bažnytkaimį. Veltui Uršulė
 72 XXV    |             vadelių ir nulėkė tiesiai per laukus, kad net žemė sudundėjo.
 73 XXV    |               Girdvainis į pietų pusę per laukus nubėgęs. Taip jam
 74 XXVI   |        Jurgutis kaip pakvaišęs nubėgo per rūką tiesiai į malūną, kur
 75 XXVI   |   karčemininko rankų, pasileido bėgti per laukus kur akys mato.~   
 76 XXVI   |             to klaikumo. Tai ir nuėjo per laukus, pats nežinodamas,
 77 XXVI   |                Taip ir nuėjo Jurgutis per laukus, vengdamas kelio
 78 XXVII  |              Tiktai vienas Baltaragis per dienas užsidaręs būdavo
 79 XXVIII |             kuris visai galvos neteko per tuos savo arklius.~    Nuo
 80 XXVIII |                nieko nesakęs, tiesiai per laukus ten, kur tas žvengimas
 81 XXVIII |         užmiršdavo. Net ir tą, kurios per septynias mylias aplinkui
 82 XXIX   |             ir ašaros pradėjo riedėti per jos išblyškusius skruostus.
 83 XXIX   |               jos pečiai krūpčiojo, o per veidus riedėjo ašaros.~   
 84 XXIX   |          užklydo į Baltaragio malūną. Per naktį pratūnojo prie seklyčios
 85 XXX    |               kryžkelėje arklius.~    Per dieną nusilakstęs, besivaikydamas
 86 XXX    |          tariamą obuolmušių žvengimą, per dieną praklaidžiojo, nieko
 87 XXX    |          nesujudėdamas.~    - Kas čia per monas? - nustebo Girdvainis. -
 88 XXX    |               Girdvainis nuėjo toliau per šlapdribą pabiurusiu keliu,
 89 XXX    |               tik ieškojo Girdvainio, per naktį klausęs Jurgos ašarų
 90 XXX    |         negalėjau surasti. O tu Jurgą per savo obuolmušius ašarose
 91 XXX    |               pražudysi.~    "Kas čia per galas? Ar tik vėl nesivaidena?" -
 92 XXX    |           negirdėtų, ir nuėjo tiesiai per laukus, nežiūrėdamas, kur
 93 XXX    |       paskandino? Tai ir nuėjo toliau per laukus, prislėgtas baisaus
 94 XXXI   |              rudens, kai pavogė juos, per visą žiemą Girdvainio obuolmušiai
 95 XXXI   |           Girdvainio obuolmušius.~    Per pat pavasario atolaidį,
 96 XXXI   |              ant to kelio (kelias ėjo per kalnus ir lygumas iš Lietuvos
 97 XXXI   |        pelėdos šešėlis.~    - Kas čia per galas? - susidomėjo Visgirda
 98 XXXI   |           paspartino žingsnį ir nuėjo per laukus, trumpindamas kelią.~   
 99 XXXII  |   išsigandusio tėvo rankų.~    Paskui per visą naktį kliedėjo Jurga,
100 XXXIII |           apuokas į malūną įsimetė... Per naktis ūkia... Niekaip negaliu
101 XXXIII |          nušveitė suodžiais, o paskui per patį vidurnaktį, mėnuliui
102 XXXIV  |        pažiūrėti, kas ten darosi.~    Per laukus, tiesiai per arimus,
103 XXXIV  |                   Per laukus, tiesiai per arimus, nė kiek nešlubuodamas,
104 XXXIV  |            ten pat kabojo.~    Raupys per tą skubumą ir iš tos baimės
105 XXXIV  |              dešimt bačkų alaus, gėrė per visą dieną ir giedojo už
106 XXXV   |            turiu. Be to, nusilaksčiau per žiemą, Girdvainį beklaidindamas,
107 XXXVII |               malūnas, o sparnai kaip per viesulą ėmė kaukti. Pabudo
108 XXXVII |              Ak, tai Marcelė važiuoja per traškantį ledą. Dvelktelia
109 XXXVII |              vėjas su sparnais neš ją per gyvenimą. Tai ir gerai,
110 XXXVII |                nuskridus kaip žuvėdra per ežerą... Šaltas prakaitas
111 XXXVIII|                   XXXVIII~    Kas čia per nakties monai? Ar tik ne
112 XXXVIII|             pats, su kuriuo susipykai per nesusipratimą ir Baltaragio
113 XXXVIII|             nieko nelaimėsi. Tik pati per savo burtus pražūsi.~   
114 XXXVIII|            garsai trenkė kaip su kūju per galvą. Pinčukas, nebaigęs
115 XXXVIII|                šūktelėjo, pasilenkusi per tvorą, bet Pinčukas neatsigrįžo.~   
116 XXXIX  |                 sako, - klebonui kaip per išpažintį viską prisipažinsiu.~   
117 XL     |          obuolmušius pavogė. Klebonas per mišparus kai užgiedojęs,
118 XL     |            niekada neidavo į bažnyčią per iškilmingus mišparus.~   
119 XL     |         nesugraudino klebono širdies. Per daug jam buvo įgrisusi visa
120 XL     |           patys žinosi, o jam viso to per akis užtenka. Tai persižegnojęs
121 XLI    |           didele gumbuota lazda, kaip per didžiausius atlaidus. Paskui
122 XLI    |              galėjo pabėgti?), ir dar per liemenį pavadžiais pavadelėta,
123 XLI    |              Benjaminas krapino - vis per padalkas ir per blauzdas -
124 XLI    |         krapino - vis per padalkas ir per blauzdas - nežinia, ar su
125 XLI    |          spūsties ir tokio riksmo net per didžiausius atlaidus ir
126 XLI    |        raganos varymą greičiau sklido per kaimus, negu jie spėjo varyti
127 XLI    |               patiltėje ir šoko bėgti per laukus, skambindamas pasagomis,
128 XLI    |               su Benjaminu:~    - Tai per judu, durniai, nekaltą žmogų
129 XLII   |          užkalė.~    - Na, čia galėsi per amžius cypti ir karčemoje
130 XLIII  |         zvimbimą, sklindantį lauke ir per visą karčemą, ir krūptelėjo
131 XLIII  |               ir stengėsi įspėti, kas per vienas jis būtų.~    O Girdvainis,
132 XLIII  |          biaurybe!~    "Kas čia dabar per žmogus?" - spoksojo Šešelga
133 XLIII  |           gaisro atošvaistėse tiesiai per kalnus Baltaragio malūno
134 XLIV   |           savo išdidumą, eina tiesiai per kalnus į Baltaragio malūną.
135 XLIV   |            gaisro atšvaistėse tiesiai per kalnus Udruvės ežero link,
136 XLIV   |             Tai kas, jei ir nueis jis per baisiausią audrą pas savo
137 XLIV   |         suradęs savo nuotaką, eidamas per audrą, suabejojai, tai viską
138 XLV    |                    Na, dukrele, ar ne per daug šiandien laimės? -
139 XLVII  |              Baltaragio malūno, kuris per žiemą stovėjo kaip šmėkla
140 XLVII  |             kad ir toks atpildas būtų per mažas tokiam nenaudėliui,
141 XLVII  |          įžeistą savo širdį ir išbėgo per audrą pasitikti savo paklydusio
142 XLVIII |               ne kartą buvęs apgautas per savo lengvatikiškumą ir
143 XLVIII |                 Tai velnias Pinčukas, per metus prasirausęs iš žemės
144 XLVIII |            atgyja Baltaragio akmuo ir per jo veidus nurieda stambios