Chapter

  1 I      |           net patenkintas buvo, tai dabar, kartais pamatęs nuliūdusią
  2 I      |         niekas nenorėjo tikėti. Bet dabar, kai dėjosi tokie nesuprantami
  3 II     |      Uršulei nueidavo per širdį, ir dabar ji sustojo viduryje kiemo,
  4 II     |          darželio.~    - Kas gi čia dabar? - net nutirpo visa Uršulė.~   
  5 II     |         galvos būtų visai netekusi. Dabar ji gerai suprantanti, kad
  6 III    |         viską ligi galo išaiškinti. Dabar tai padarė kitos davatkos.
  7 III    |            klebonas. - Kaip jis ten dabar?~    - Nežinau, klebonėli, -
  8 III    |       seniai buvo jai nusibodusios (dabar davatkos drebėdavo, kai
  9 IV     |           namų išgyvendino.~    Tai dabar Uršulė net apsidžiaugė,
 10 IV     |            apžadai išgelbėjo.~    - Dabar tai suprantu, tetule, -
 11 V      |     važinėjo, merginas gąsdindamas. Dabar Jurga pastojo Girdvainiui
 12 VI     |           nusiramindavo:~    - Kaip dabar aš jį vieną paliksiu? Palauksiu,
 13 VII    |     praleidęs savo jaunystę, kurios dabar nei su vėjo sparnais nepasivysi.~   
 14 VII    |      užmiršo net savo malūną, kuris dabar stovėjo suglaudęs sparnus,
 15 VIII   |            būtų niekada nenuėjęs ir dabar sau kiurksotų Paudruvės
 16 IX     |            nors pas nuotaką. Tai ir dabar, tariantis Juodvalkiui su
 17 IX     |            už manęs.~    - Kaip čia dabar su dviem jaunikiais važiuosi
 18 IX     |             ir nenorėjo tekėti. Tai dabar visus nemažai nustebino,
 19 IX     |     pasisiūlė už jo eiti.~    - Na, dabar lieka tiktai Baltaragio
 20 IX     |           ir dėmesio neatkreipė. Ir dabar vengė su ja susitikti; vienas
 21 X      |          besisukančiais sparnais? O dabar ji čia jaunamartė ir būsima
 22 X      |       tiktai kaip pasakos karalius. Dabar ir pasaka, ir pats karalius
 23 X      |             jos naujais namais. Tik dabar pastebėjo, kokiais voratinkliais
 24 X      |             pakriūte į ežerą.~    - Dabar pagauk, jei gali! - šūktelėjo
 25 XII    |         laikas - šalia atsigulsi, o dabar dar turi užauginti dukterį.~   
 26 XII    |        stalo, neišmanydamas, ką čia dabar daryti, tai apsidairęs prisikimšo
 27 XIII   |             supčiau savo dukrelę. O dabar...~    Bet smilktelėjusį
 28 XIII   |           nuliūsdamas.~    - Ko čia dabar vis prie lopšio ir prie
 29 XIV    |        malūno, paskui dėl pačios, o dabar dėl dukters (kam dievas
 30 XIV    |       pralinksmėjęs.~    - Gyvensim dabar mudu vienu du be vargo,
 31 XIV    |       Suvedžiojai mano dukterį, kur dabar aš ją dėsiu? Turi imti ją
 32 XIV    |    Baltaragis ir tarė:~    - Ką čia dabar su tavim darysi? Jeigu sutiktum
 33 XIV    |      Baltaragis, - tavo reikalas. O dabar, matai, jau išaušo. Metas
 34 XIV    |         įsiutusi.~    - Na, vyruti, dabar ne juokai. Matyt, gerai
 35 XV     |            neapsieita be velnio), o dabar už ką gi maltų?~    Gudresni
 36 XV     |            ir nežinia buvo, kuo čia dabar tikėti. O užklausti Baltaragis
 37 XVII   |             prikišo Jurgutis. - Tai dabar nuvežk piršliais pas Baltaragio
 38 XVIII  |       griovį už krūmų ir žiūri, kas dabar bus.~    Arkliai pasibaidė,
 39 XVIII  |         važiuosime namo.~    - Kaip dabar čia važiuosi, dėde? Negražu, -
 40 XVIII  |          apgautas, ir įsižeidė.~    Dabar suko Baltaragis galvą, kaip
 41 XIX    |         jokių reikalų neturėdavo, o dabar kažkur eina prieš naktį.~    -
 42 XIX    |   Nesusivėluok, - perspėjo Jurga. - Dabar tamsios naktys.~    Baltaragis,
 43 XIX    |         dukterį pats sau pasilikai. Dabar manęs daugiau neapgausi,
 44 XIX    |          Kai leidau, tai pešėtės, o dabar prieš mane abudu susidėsite.
 45 XX     |          tada pertarė jį Anupras. - Dabar tegu lekia, kiek tik gali.~   
 46 XX     |             šimtą mylių aplinkui, o dabar tiesiai atlėkiau ir visus
 47 XX     |            nugrioviau.~    - Tai ką dabar darysi? - nusijuokė Jurga. -
 48 XXI    | prisisapnuodavo.~    Tie arkliai ir dabar jam nedavė ramybės. Todėl
 49 XXI    |            kaip šuniui penkta koja, dabar net ir tas nususėlis iš
 50 XXI    |             atsiduso Pinčukas. - Ką dabar darysi! Už tai aš jam su
 51 XXI    |     paklausė:~    - Ar nežinai, kur dabar būtų Raupys?~    - Kaip
 52 XXII   |              būtų laukan išmetęs, o dabar atėjęs griuvo į guolį, tik
 53 XXIII  |         Jurgą užsitraukdamas.~    - Dabar laikytis! - apkabino Jurgą
 54 XXIV   |            miegojo.~    "Kas gi čia dabar taip anksti atvažiavo? -
 55 XXIV   |           ir sako:~    - Na, ką čia dabar su jumis darysi? Kalbėkite
 56 XXV    |             kotą, o gal dar geriau. Dabar žmonėms paaiškėjo, kodėl
 57 XXV    |             jo arkliai pražuvo. Kur dabar juos rasi? Už šimto mylių
 58 XXVI   |           ir nuskridusi paežerėmis. Dabar viskas baigta, viskas pražuvo.
 59 XXVI   |       pasimaišė ir jį sugundė? Kaip dabar grįši namo ir pažiūrėsi
 60 XXVIII |          kaip į vagių bendrininkus. Dabar jau neklausinėdavęs, ar
 61 XXVIII |             kaip baidyklė. ~    Jis dabar gerai žinojo, kad žmonės
 62 XXVIII |   žvilgteldamas į Anuprą.~    - Tai dabar ir gana! - ne tiek stebėjosi,
 63 XXVIII |    Girdvainį, pertarė Anupras. - Ką dabar padarysi? Arba arkliai,
 64 XXVIII |          žmogus tai ne arklys. Negi dabar dėl arklių iš pasaulio kraustysiesi?~    -
 65 XXVIII |        Girdvainis.~    - Nukalbėjai dabar, ir gana! - subarė jį Anupras. -
 66 XXVIII |            pasakė Anupras. - Ko čia dabar dairaisi?~    Girdvainis
 67 XXIX   |          ant savęs, kad laukia.~    Dabar, išgirdusi priemenėje tėvą
 68 XXIX   |            užklydęs. Tai kas gi čia dabar atėjo? Negi Girdvainis?
 69 XXIX   |          keliais ir šunkeliais. Tai dabar tavo eilė, mergele. Tiktai
 70 XXIX   |           eržilais po kojomis. Tegu dabar jis klaidžioja savo šunkeliais,
 71 XXIX   |         Baltaragį.~    - Kas gi čia dabar? - paklausė.~    - Nieko, -
 72 XXIX   |          nerimavimas.~    - Tai gal dabar, mergele, eisim paklydusio
 73 XXX    |  pasivėlavusius pakeleivius.~    Ir dabar neduok jau dieve su Girdvainiu
 74 XXX    |       obuolmušiais važiuoja. Jau ir dabar Girdvainis į žmogų nebepanašus,
 75 XXX    |             Prakeikimas! Kas gi čia dabar? - krūptelėjo Girdvainis
 76 XXX    |           protamsiais jo ieškoti, o dabar, jį susitikęs, nusigando
 77 XXX    |           pavogtų pasagų. Tai nuėjo dabar tiesiai į Gaidžgalės karčemą
 78 XXX    |             savo obuolmušių. Tiktai dabar jis suprato, kokia čia velniava
 79 XXX    |            niekur jų nesuranda. Tai dabar, kai vėl tolumoje pasigirdo
 80 XXXI   |             su nuotaka.~    - O kas dabar jį nuneš? - atsiduso antrasis
 81 XXXI   |           lyg galvos netekęs.~    - Dabar nebent pragare juos suras, -
 82 XXXI   |        patekę į svetimas rankas. Ką dabar Girdvainiui pasakysiu? Ir
 83 XXXI   |             ir svarstydamas, ką čia dabar daryti.~    O vežikas netrukus
 84 XXXII  |       nenuramino, nors jais kasdien dabar klajojo. Tarytum viskas
 85 XXXII  |             nesirodė.~    Tai laukė dabar Jurga, pati nežinodama ko.
 86 XXXIII |           naktis.~    - Iš kurgi tu dabar? - nustebo kalvis, staiga
 87 XXXIII |         tėvų tėvai - nenutrenkė, ir dabar nenutrenks... Kuo aš jam
 88 XXXIII |         sijono likučiais.~    - Na, dabar tu man paūkausi! - tarė
 89 XXXIV  |        Girdvainio eržilų ir kuriose dabar kaip tik yra pasislėpęs
 90 XXXIV  |             ir keliu po balkiu.~    Dabar Šešelga nusigando, kad arkliavagis
 91 XXXV   |             juokėsi:~    - Na, kaip dabar tau, pan Šešelgevič, sekasi
 92 XXXV   |           akiplėšos pasidarė, ką aš dabar darysiu?~    - O kas man
 93 XXXV   |          Patark, prieteli, kaip man dabar gyventi? - maldavo Šešelga. -
 94 XXXV   |         Tada ištiks tave nelaimė. O dabar lik sveikas ir netrukdyk
 95 XXXV   |            pats sau tarė:~    - Na, dabar parodysiu tiems šunsnukiams,
 96 XXXV   |        baudžiavos laikus, nereikėtų dabar belstis pro tamsą į miestą,
 97 XXXV   |            ir minėtų pono malonę. O dabar - nieko nepadarysi - priešaušryje
 98 XXXV   |      viduryje kelio.~    - Nagi čia dabar kas? - nustebo Šešelga. -
 99 XXXV   |          rankas, laukdamas, kas čia dabar bus.~
100 XXXVI  |        nujodavo vieną kitą arklį, o dabar - dingsta arklys, į jį bežiūrint,
101 XXXVI  |             tą skylutę išlindusi ir dabar keršydama smaugianti arklius,
102 XXXVI  |             kitą koją ir paleidę, o dabar, kai jis pats buvo įlindęs
103 XXXVI  |            iš kūno varo.~    Bet ką dabar darysi? Padaryta - neatitaisysi.
104 XXXVI  |            ir neprisirengė, Kas čia dabar eis ir kaip eis užpirkti
105 XXXVI  |        žmogaus. (Geras nekaltasis!) Dabar matote, kas iš to išėjo.
106 XXXVI  |           be tavęs rūpesčių. Ko čia dabar mane nuolat trukdai?~    -
107 XXXVI  |            karčemą, galvodamas, kad dabar jis galės puikiausiai verstis
108 XXXVII |       atsiliepė Pinčukas:~    - Gal dabar susitarsime? - nusišiepė. -
109 XXXVII |                 O Baltaragis tiktai dabar pasijuto lyg atsikvošėjęs
110 XXXVIII|          nei Jurgos nebuvo matęs. O dabar jis vieną ir kitą gerai
111 XXXIX  |            bažnyčią, bet nesuspėjo. Dabar užklupta ji gynėsi ir žegnojo
112 XXXIX  |    atlygintas pagaliau nusileido. O dabar, eidamas mišių laikyti,
113 XXXIX  |   žvilgtelėjo pro langą, kas gi čia dabar darosi? Nagi kažkokia keista
114 XXXIX  |              kas tai galėtų būti, o dabar aišku, kad šita ragana buvo
115 XL     |     raganius.~    O dėl siaučiančio dabar arklių maro ji esanti nieko
116 XL     |           tokias raganas degindavo. Dabar, gaila, nėra tokio įstatymo.
117 XL     |   arkliavagį užpirkti mišias, kurių dabar klebonas neatlaikys ir neduos
118 XLI    |         arklio uodega.~    - Ko čia dabar? - atsigręžęs pervedė įniršusiomis
119 XLI    |        paleisti tos raganos.~    Ką dabar darysi? Reiks ją varyti
120 XLI    |          baisiai nusigando - kas gi dabar bus? Ar tik neužgrius ant
121 XLI    |          jos prisikentėjome.~    Ką dabar darysi? Nei ten, nei atgal.
122 XLI    |            šalia jos pavadžius. Bėk dabar, ragana, jeigu gali! Ir
123 XLI    |         galą, čia į kitą.~    - Kur dabar mes ją dėsime? - beviltiškai
124 XLI    |             vieni kitų:~    - O kas dabar leis ją į vandenį?~    -
125 XLI    |            Benjaminu nusigando, kad dabar tikrai neturės kur jos dėti,
126 XLI    |           Uršulės vėlę.~    - O čia dabar ką prasimanėte? - pasipiktino
127 XLII   |        priešininką, į ją įgrūsti, o dabar apsidžiaugė, kad taip lengvai
128 XLII   |      karčemos link, galvodamas, kad dabar visos bėdos pasibaigė ir
129 XLIII  |         kanopų pasagas, su kuriomis dabar jis neturįs kur dėtis ir
130 XLIII  |       nusigandęs.~    - Koks gi čia dabar galas? - neramiai apsižvalgė,
131 XLIII  |       nerodė po Raupio nupampinimo. Dabar pradės dar ir jis vaidentis!
132 XLIII  |              biaurybe!~    "Kas čia dabar per žmogus?" - spoksojo
133 XLIV   |      degančius gaurus.~    - Ko čia dabar rėki? - supyko Pinčukas,
134 XLIV   |                   Nežinojai, tai ko dabar nori?~    - Gelbėk, prieteliau! -
135 XLIV   |         neįgrūdau.~    - Kaipgi čia dabar aš, bajoras, o lįsiu kaip
136 XLIV   |          sirgo baimės priepuoliu, - dabar bijojo, kad jo perkūnas
137 XLV    |           Ak, tai vis aš kalta! Bet dabar pasitaisysiu, tėveli, ir
138 XLV    |               Nepražūk antrą kartą. Dabar niekur ir niekada nuo tavęs
139 XLVI   |             piršlybų.~    - Kas čia dabar galėtų būti? - stebėjosi
140 XLVI   |     nusiminęs, tarsi žemėn įsmukęs. Dabar jis viską suprato.~    -
141 XLVIII |       šviesiomis akimis.~    Dar ir dabar, pasakoja, Paudruvės krašte
142 XLVIII |          buvo Baltaragio malūnas, o dabar tiktai akmenų krūva, kiekvieną