Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library
Alphabetical    [«  »]
jam 120
jame 2
jas 6
jau 135
jaudegiu 7
jaudegyte 2
jauna 2
Frequency    [«  »]
141
138 tada
137 ta
135 jau
126 jos
126 tas
120 jam
Kazys Boruta
Baltaragio Malunas Arba Kas Dejosi Anuo Metu Paudruves Krašte

IntraText - Concordances

jau

    Chapter
1 I | velniais ir kitomis dvasiomis, jau seniai žmonėse sklido kalbos), 2 I | kaip žemė tylėdavo. Jeigu jau kas prisispyręs klausdavo 3 II | apgauti rengdamasis ir jau anksto dėl to džiaugdamasis.~    4 II | o kitos jaunikaitis, jau toks gražus, toks meilus, 5 III | nenorėjo tikėti. Perdaug jau keisti jie buvo.~    Tiktai 6 III | kartą, pastebėjęs perdaug jau uoliai keliaklupsčiaujančią 7 III | dievobaimingai akis nuleido, nes buvo jau gerai pramokusi davatkystės 8 III | Davatkyno barniai ir rietenos jau seniai buvo jai nusibodusios ( 9 III | o bažnyčios visus kampus jau keliasdešimt kartų buvo 10 III | sukasi be vėjo.~    - Čia tai jau tikrai kažkokie nauji burtai, - 11 III | bėgti. Nuo pirmo kalnelio jau tolo pamatė, kaip Baltaragio 12 IV | neišėjusi bažnyčios, jau svaidė į bernus žvilgsnius 13 IV | vien tik pagalvojus, kad jau išpirkusi savo didžiąją 14 IV | varstydama rožančių ir galvodama jau ne apie Jurgą, bet apie 15 V | šulais buvo, nežinia. Jeigu jau trūko, tai visų šulų, 16 VI | bijodamas, kad vėjas nenutiltų. Jau tada jis pradėjo svajoti, 17 VI | baltakiuoti stengdavosi. O kai jau per daug savo meilumu įgrisdavo, 18 VI | ramiau bus.~    Uršulė, jau nejuokais įširdusi, pradėdavo 19 VII | juokas, o linksmos akys jau šokinėjo malūno sparnais.~    " 20 VII | kvaišo senbernio malūnininko, jau nekalbant apie tai, kad 21 VIII | nei bloga, nei gera. Toks jau buvo nevykėlis, kad nieku, 22 VIII | Pinčuko gyvenimas. Toks jau nuobodus, kad žmogus jo 23 IX | arkliui skambalo parišti.~    Jau sutemus, išvažiavo Juodvalkis 24 IX | buizos. Bet tu, ženteli, jau nepyk, pasogos negausi. 25 X | Baltaragio glėbio ir jau nešė į stalą garuojančius 26 XII | kaip moteris.~    - Gana jau, gana! - subarė Juodvalkis, 27 XII | sugrįžtant laidotuvių, o mane jau kviečia prie kito naujagimio. 28 XIII | šnairomis Uršulė. - Ar tau jau visai galva susisuko ir 29 XIV | reikalas. O dabar, matai, jau išaušo. Metas pradėti darbą.~    - 30 XIV | negalėjo įsiveržti (Baltaragis jau nusigando, ar ne per silpna 31 XIV | keikdama.~    O kai Uršulė jau taip toli nubėgo, kad buvo 32 XV | suabejojo Baltaragis.~    - Tai jau mano reikalas, - atsakė, 33 XVI | bijojo moteriškų sijonų. Jau tolo pamatęs moterišką 34 XVI | jei ne toks atsitikimas. Jau baigėsi septinti metai, - 35 XVI | velniuko širdį įsimetė, ar jau, kad jis net sublogo, sekiodamas 36 XVI | Nenusimink, - kartą paguodė. - Jau baigiasi septinti metai, 37 XVII | Baltaragio dukterį Jurgą, jau gražią paauglę merginą, 38 XVII | velnias uodegon... Juk tu jau senbernis, o ji dar mergaitė...~    - 39 XVIII | XVIII~    Rudeniop jau buvo, kai Pinčukas, sukdamas 40 XVIII | Ties Gaidžgalės karčema jau buvo atskridęs Pinčukas, 41 XVIII | pats nelabasis.~    - Eik jau, dėde, - atsakė jaunikis, 42 XVIII | sulūžusius ratus.~    - Gana, jau gana, - nesutiko jaunikis, 43 XVIII | žmogui išdaigą.~    - Eik jau, dėde, - spyrėsi jaunikis. - 44 XIX | Nenori bernauti malūne, tiek jau to, ir be jo bus galima 45 XIX | paskubomis leisdamasis į pakalnę, jau tolo atsakė dukrai:~    - 46 XIX | į trobą.~    Baltaragis, jau visai sutemus, pasiekė Paudruvės 47 XIX | manęs daugiau neapgausi, jau viską žinau. Jei nori, kad 48 XIX | naktimis pelėdos ūkti, kad jau nežinia ko buvo ir laukti.~ 49 XX | pravažiavo, ar jis kur dingo.~    Jau buvo matyti ant kalno Baltaragio 50 XX | akla buvo. O paskui ratus jau ne cypė, bet tiesiog kažkas 51 XXI | karčemos atskiroje kamaroje jau trečia para, nuo žmonių 52 XXI | buvo pažiūrėti, ir toks jau nelaimingas, kad net pažinti 53 XXI | dėbtelėjo ir nusisuko. Toks jau buvo jis apdraskytas ir 54 XXI | chamų?~    - Taip jau išėjo, Šešelga, - atsiduso 55 XXII | negaliu padaryti.~    - jau sugalvojau, o tu tik padaryk, - 56 XXII | Šešelga, išgirdęs durų, kad jau baigia susitarti, įėjo su 57 XXII | šono, - tokie arkliai tai jau ne arkliavagiams vogti ir 58 XXIII | pramerkęs akis:~    - Ar jau? - paklausė.~    - Jau! - 59 XXIII | Ar jau? - paklausė.~    - Jau! - atsakė Girdvainis ir 60 XXIII | Aušo rytas, ir obuolmušiai, jau seniai laukdami šeimininko 61 XXIV | Užkerėtas esi, - sako, - ar jau? Tegu kerai pirma praeis, 62 XXIV | Tegu kerai pirma praeis, o jau paskui apie šliūbą kalbėk.~    - 63 XXIV | Kalbėkite poterius, ar jau?~    Atkalbėjo tada poterius, 64 XXV | O kaip buvo, ne taip jau lengva buvo Uršulės išgauti. 65 XXV | rasi? šimto mylių Raupys jau bus su tokiais arkliais 66 XXVI | nusineštų į pragarą (tegu jau neša, kad nori, vis tik 67 XXVII | daugiau jai nepasakė, nes jau tuo pasiguodė, kad ji bent 68 XXVII | girgždindama sparnus, kurie jau seniai nesisuko. pradžių 69 XXVIII | nesulaukia.~    Bažnyčioje jau seniai praėjo užsakai, smailindami 70 XXVIII | girdėjau, tavęs nesulaukdama, jau su kitu rengiasi vestuves 71 XXVIII | vagių bendrininkus. Dabar jau neklausinėdavęs, ar kas 72 XXVIII | žmogus pavirtęs! Ne žmogus jau, bet tik žmogaus šešėlis. 73 XXVIII | neatsigręždamas Girdvainis.~    - Argi jau manęs nepažįsti? - paklausė 74 XXVIII | buvau, toks ir esu. Argi jau Anupro neatsimeni?~    - 75 XXVIII | žiūrėdamas.~    - Matyt, taip jau lemta buvo, - žiūrėdamas 76 XXVIII | pamažėle galvodamas, argi jau nebėra tokioje nelaimėje 77 XXX | mylias aplinkui.~    Bet taip jau viskas nelaimingai susidėjo, 78 XXX | pakeleivius.~    Ir dabar neduok jau dieve su Girdvainiu kryžkelėje 79 XXX | jo obuolmušiais važiuoja. Jau ir dabar Girdvainis į žmogų 80 XXX | kryžkelėje ir apsinakvojo. Visai jau prieš pusiaunaktį vos spėjo 81 XXXI | botagu:~    - No, lupynos! Ar jau stipti tariatės?~    Botagas 82 XXXI | keiksmais:~    - No, skūros! Ar jau rakalį sapnuojate? Nereiks 83 XXXI | atsiduso ir tarė:~    - Toks jau gyvenimas! Su vėjais lenktyniavote 84 XXXI | nuotaka. Obuolmušiai vis tiek jau žuvę. Reikia surasti Girdvainį 85 XXXII | O pavasariniai vėjai jau pradėjo švilpti apie pakraiges 86 XXXII | sprūdo rankų. Nebe tie jau metai buvo, spartos trūko, 87 XXXII | pati nežinodama ko. Ir jau ne Girdvainio (nujautė širdis, 88 XXXII | padėjo ant stalo.~    - Jau, - pasakė duktė, visa išbaldama 89 XXXII | Bet nespėjo nurimti, kai jau ne malūne, bet čia pat po 90 XXXIII | Juodvalkį, pas kurį seniai jau nebuvo lankęsis. O ir tas, 91 XXXIII | Baltaragį. - Maniau, kad jau visai užmiršai taką į mano 92 XXXIII | Baltaragis, patenkintas, kad jau turi šautuvą, užtaisytą 93 XXXIII | nuėjo gulti.~    Žvaigždės jau mirgėjo prieš rytą, ir ežeras 94 XXXIII | mano galvos.~    Rytuose jau visai brėško. Baltaragis 95 XXXIV | Vargšas arkliavagis jau negalvojo, kad vyrai šį 96 XXXIV | su kaimo vyrais. Geriau jau, - Šešelga linkėjo, - nudobtų 97 XXXIV | daugiau matyti."~    Bet tokia jau buvo Raupio laimė, kad tada, 98 XXXIV | prisiminti, nes aplink stadalą jau rinkosi vyrai su kuolais 99 XXXIV | O vyrai su kuolais jau apstojo karčemos kieme Šešelgą.~    - 100 XXXIV | yla, ir vyrai ėmėsi darbo. Jau baigė siūti odą, liko tiktai 101 XXXV | gali prasimanyti? Jeigu jau žmonės visiškai pabiuro, 102 XXXV | vos nesugrįžo atgal, kai jau buvo priėjęs prie pat pelkių. 103 XXXV | liekno dugną. Bet jeigu jau įžeistas bajoriškas unaras - 104 XXXV | pagaliau tarė Pinčukas.- Jeigu jau taip labai nori, gali atsikeršyti 105 XXXV | šūktelėjo:~    - Nu, sterva, ar jau nepasivelki?~    Bet kumelė 106 XXXV | gaišti užsimanei?~    Kumelė jau būrė su kojomis ir dantis 107 XXXVI | arkliavagį. Bet tada taip jau nelemtai viskas susiklostė 108 XXXVI | jeigu šitaip klojasi, tai jau visai nebėra gyvenimo.~    109 XXXVI | pragarą varys?~    - Na, jau gerai, - nenoromis sutiko 110 XXXVI | vertesnis pinigus! O Šešelga jau pradėjo skaičiuoti, kiek 111 XXXVII | ir sielvartais. O jis tuo jau laimingas, kad, baigdamas 112 XXXVIII| Uršule susitikti.~    O jau aušo rytas. Rūkas sklaidėsi 113 XXXVIII| atbula pasitraukė. Koks jau čia ubagas ir koks Jurgutis 114 XXXVIII| pražūsi.~    Bet Uršulė jau nebeklausė jo. Atbula pasitraukė 115 XXXIX | gedulingas pamaldas (kokios jau čia pamaldos arkliavagio 116 XXXIX | viso gyvenimo, o paskui jau darykite, norite.~ 117 XL | velnio Pinčuko, bet ji buvo jau padariusi skaistybės apžadus 118 XL | paskui, kai Baltaragio dukra jau buvo paaugusi, tai, bijodama, 119 XL | esąs burtininkas, tai jau tikras raganius esąs!), 120 XLI | antri. - Bandykime, ar jau, kaip knygose parašyta?~    - 121 XLI | laikysi, jeigu pavadžiai jau plūduriavo vandens paviršiuje 122 XLI | išsiskirstė spiaudydamiesi. Jau buvo visai sutemę, o čia 123 XLIII | Girdvainis. Obuolmušiai ausyse jau nebežvengė. Buvo baisiai 124 XLIII | susitikimo kryžkelėje su Pinčuku jau nebesitikėjo surasti savo 125 XLIII | žvilgtelėti, kai Šešelga jau atnešė antrą butelį. Girdvainis 126 XLIII | balsu pradėjo spiegti, lyg jau būtų kariamas.~    Maža 127 XLIV | niekaip negalėjo išversti, o jau liepsna svilino akis.~    128 XLV | kuriuos Jurga, atrodė, jau baigia užmiršti. Ir kam 129 XLV | parėjęs, nes tikrųjų seniai jau buvo taip vakarieniavęs. 130 XLV | Bet lango Girdvainio jau nebuvo. Jo šešėlis, vėjo 131 XLV | nesiskirsiu.~    O vėjas jau nešė Udruvės ežero pačia 132 XLVI | kad Girdvainio obuolmušiai jau buvo žuvę ties Gaidžgalės 133 XLVII | su visu malūnu.~    Tokia jau buvo graudi Jurgučio laimė, 134 XLVII | nelaimingo tėvo. Jurgutis jau buvo sučiupęs Pinčuką 135 XLVIII | tinginys velnias Pinčukas jau nesnūduriuoja, svajodamas


IntraText® (V89) Copyright 1996-2007 EuloTech SRL