Chapter

  1 I      |             kad dieną naktį akių nuo jos nenuleisdavo, kartais visas
  2 I      |         linksma jaunystės išdaiga, o jos kiekviename žingsnyje juokėsi
  3 I      |              vienas norėjo pasivogti jos tą juoką visam gyvenimui,
  4 II     |        nuodėmė - netyčia išsprūdo iš jos lūpų baisus žodis, kad eitų
  5 II     |          namuose bergždžiai nuvytusi jos jaunystė.~    Tuos iš apmaudo
  6 II     |             ir Baltaragis nepasigedo jos kalbos, tiktai savo darė.
  7 II     |               Argi čia būtų pagaliau jos atvažiavęs karalaitis?~   
  8 II     |         raibos antelės... Ar kartais jos čia nesurasime?~    - O
  9 II     |          Pinčuko padarytas sąmokslas jos skaistybei pražudyti.~   
 10 II     |             Tur būt, tada ir pardavė jos skaistybę, o ji, vargšė,
 11 II     |             į auksinę karietą, šalia jos iš dešinės pusės atsisėdo
 12 II     |         Matyt, nė velnias neįstengia jos pagriebti.~
 13 III    |         Uršulę ir tinkamai įvertinti jos nutikimą, bet ir jis, tikra
 14 III    |           padarė kitos davatkos. Bet jos ėmė iš dešimtų lupų ir viską
 15 III    |        žmonės tiktai pasijuokdavo iš jos: bene Pinčuko pasiilgusi
 16 IV     |             Visą senmergės tulžį ant jos išliedavo, kai nematydavo
 17 IV     |           Gerai žinojo Uršulė, kodėl jos Baltaragis nekentė ir taip
 18 IV     |       apsidžiaugė, kai sužinojo, kad jos nemėgiama podukra (taip
 19 IV     |     prisipažinti, bet tas ir iš tolo jos neprisileisdavo. Taip vargšui
 20 IV     |            nedavė jai ramybės. Visas jos gyvenimas pasirodė jai esąs
 21 IV     |         Jurgos tiktai todėl, kad per jos motiną negalėjo ištekėti
 22 V      |               kad merginos drįsta iš jos juoktis. - Kur jis?~    -
 23 V      |             kelią, kai tas, kaip tik jos ieškodamas, norėjo pereiti
 24 V      |       išsklaidyk, - atsakė Jurga, ir jos akys šyptelėjo. - Jei išsklaidysi,
 25 V      |           negalėdamas atitraukti nuo jos liekno liemens ir grakščių
 26 V      |              ją pamatyti. Bet niekur jos nesurado. Ji su tėvu tuojau
 27 VI     |             buvo taip pritaikęs, kad jos pagaudavo mažiausią dvelkimą
 28 VI     |        kartais, net nežvilgtelėjęs į jos pusę, išeidavo į malūną.~   
 29 VII    |             kaip sidabrinis varpelis jos juokas, o linksmos akys
 30 VII    |        Baltaragis, neatsiklausydamas jos linksmų čiauškalų, kurie
 31 VII    |     vaidenosi Marcelė, visur girdėjo jos skambantį juoką ir matė
 32 VIII   |           žmogus savo nelaimę, jeigu jos nė pats velnias nežino?~   
 33 IX     |         nereikia, tiktai Marcelės ir jos juoko, - atsakė Baltaragis,
 34 IX     |   jaunamartei židinys neliepsnotų ir jos nešildytų, išbarstė jais
 35 IX     |             davatka, nes visi žinojo jos meilę Baltaragiui ir užjautė
 36 IX     |    jaunavedžių laimės nepamatė, o ir jos niekas nepastebėjo. Pravažiuodami
 37 IX     |          kurį ji išbarstė. Gal todėl jos burtai ir užkeikimai perniek
 38 IX     |           perniek nuėjo ir krito ant jos pačios galvos. Bent tuo
 39 X      |          trobą, kuri turėjo pavirsti jos naujais namais. Tik dabar
 40 XI     |             ir atjaunėjęs, nespėdavo jos sekti, o ji kvatodama juokdavosi,
 41 XI     |        ašaros akyse ištrykšdavo.~    Jos linksmo juoko buvo pilni
 42 XI     |               viskas ją linksmino ir jos širdį džiugino. Ji nė kiek
 43 XI     |             Bet staiga dingo šypsena jos veide, ji visa išbalo ir
 44 XI     |        paguldė. Nuo tos dienos dingo jos linksmumas. Tarsi iš tikrųjų
 45 XI     |    linksmumas. Tarsi iš tikrųjų būtų jos širdyje džiaugsmo gysla
 46 XI     |       Marcelės galvą ir žiūrėdamas į jos akis, liūdnai šypsančias
 47 XI     |           Marcelės lovos ir susitiko jos visa pakeliantį žvilgsnį
 48 XI     |        pasibaigs, Marcelės kančia ir jos sielvartas pavirs dviguba
 49 XI     |                 Baltaragis neišgirdo jos žodžių ir kūdikio verksmo,
 50 XII    |               rengdamasi išeiti. Bet jos nepastebėjo nei Baltaragis,
 51 XII    |            jis apsidžiaugė, išgirdęs jos krykštavimą ir juoką.~   
 52 XIII   |      Spingsulė ant stalo užgeso, bet jos šviesos Baltaragis nepasigedo.
 53 XIII   |        upelių čiurlenimas primindavo jos skambantį juoką. Tie atsiminimai
 54 XIV    |         Baltaragis visai nepaiso nei jos, nei plūdimų, keikdavosi,
 55 XIV    |             vietos, o ir kitiems nuo jos nebuvo kur dėtis. Duktė
 56 XIV    |           suvedžiojimą, bet už pačią jos neimsiu.~    Pagalvojo kiek
 57 XIV    |              nebematyti ir negirdėti jos keiksmų, Baltaragis atsiduso
 58 XV     |          įgrisusi Baltaragiui, kuris jos niekaip atsikratyti negalėjęs,
 59 XV     |     kalamašką, bet Šešelga iš vakaro jos neatsiėmė. O ir Juodvalkis,
 60 XV     |             į šalį, kad nepakliūtų į jos rankas ir nereiktų vesti.
 61 XVII   |              dumples, klausyti, kaip jos ūžia, žiūrėti, kaip ugnis
 62 XVII   |              pasidarė. O kai išgirdo jos linksmą juoką, tai visai
 63 XVII   |           pamatyti Jurgą ir išgirsti jos linksmą juoką.~    Susitiko
 64 XXII   |        galėsi turėti savo dūšią, man jos visai nereikia.~    Tada
 65 XXIV   |         dvasiom turite reikalą, tegu jos ir sutuokia judu.~    Mato
 66 XXVI   |            nežinojo. Jai pritarti ir jos žinias bei išmintį papildyti
 67 XXVI   |         Jurga, nuleidusi galvą, o iš jos rankų jaunikis ėmė rūtą...
 68 XXVI   |            jis nepamatys ir neišgirs jos skambančio sidabrinio juoko.
 69 XXVI   |             begalybe žvaigždžių, bet jos visos, rodos, krito ant
 70 XXVI   |            pametė tabokinę ir, laiku jos pasigedęs, išėjo ieškoti.
 71 XXVI   |    skraidančios paežerėmis, neišgirs jos skambančio juoko. Kaip tada
 72 XXVII  |        reikia laukti.~    Baltaragis jos ir laukė, visai pražildamas
 73 XXVII  |             labai gailėjosi dukters, jos ašaros kaip akmens krito
 74 XXVII  |              nuraminti. Nepakeldamas jos graudžių ašarų, ne kartą
 75 XXVII  |          našlaitėle mano, - paglostė jos galvą. - Tai aš vis kaltas.~   
 76 XXVII  |        pagailo savo nelaimingo tėvo, jos akys nušvito begaline meile,
 77 XXVII  |             nežinojo, kaip pašalinti jos šešėlį nuo dukters galvos,
 78 XXVII  |            atlėks kaip vėjo sparnais jos jaunikis, kurio ji net ir
 79 XXVIII |           savo obuolmušiais patraukė jos širdį ir išsklaidė burtus
 80 XXVIII |              ir išsklaidė burtus nuo jos kelio. Bet negalėjo ir Girdvainis
 81 XXVIII |               nors visa širdimi buvo jos pasiilgęs.~    Kada gi tu,
 82 XXIX   |           pašoko Jurga iš vietos, ir jos akys sužaibavo. - Tegu jis
 83 XXIX   |           ašaros pradėjo riedėti per jos išblyškusius skruostus.
 84 XXIX   |           mergautines ašaras. Bet ką jos čia galėjo padėti, kai širdis
 85 XXIX   |              perkalbėti. Ne akmeninė jos širdis.~    - Ir aš taip
 86 XXIX   |      užsikniaubusi ant palangės, tik jos pečiai krūpčiojo, o per
 87 XXIX   |         nelaimė, abudu gerai žinojo: jos neaplenksi, lieka tiktai
 88 XXIX   |              pečiai, nujausdami visą jos sunkumą.~    Lauke dar buvo
 89 XXIX   |  praskrisdamas šikšnosparnis, tiktai jos pačios širdies nerimavimas.~    -
 90 XXX    |              Mesk jų ieškojęs ir eik jos gelbėti, kitaip pats pražūsi
 91 XXX    |           Jurgą pamatytų ir išgirstų jos juoką? Bet negalėjo jis
 92 XXXII  |            ji nieko nematė ir niekas jos negalėjo prablaivyti, nes
 93 XXXII  |            žingsnio neatsitraukė nuo jos lovos, nesudėdamas akių.
 94 XXXIII | susitelkusios paryčio žvaigždės. Gal jos lemia giedrą dieną ir šviesų
 95 XXXIII |     seklyčioje ramiai miegojo duktė. Jos nežadindamas, pats nuėjo
 96 XXXV   |           tarytum stebėdamasi, kodėl jos nebaksi botkočiu, o kažką
 97 XXXV   |             pasižiūrėti, kas čia ant jos šūkauja, tiktai pasiūbavo
 98 XXXVII |      Paudruvės krašte ir sukasi apie jos tėvo malūną. Argi ji čia
 99 XXXVII |       debesis švysteli saulė, ir pro jos spindulius pasigirsta linksmas
100 XXXVII |           Tai ir gerai, tegu neša su jos skaidriais pasiilgimais
101 XXXVIII|               Nieko neišeis, koks iš jos talkininkas? Buvo beklibikščiuojąs
102 XXXVIII|          savo priešininkės. Kokia iš jos gali būti talkininkė? Tiktai
103 XXXIX  |          Nebent tiktai tiek, kad nuo jos viskas prasidėjo, tai su
104 XXXIX  |           ištąsė Uršulės kasas, visą jos mergystės pasididžiavimą.~   
105 XXXIX  |        įtikintas, kokių nelaimių dėl jos dedasi, ir gerai atlygintas
106 XL     |              tiktai vienas Baltrukas jos gailėjęsis. Taip dievas
107 XL     |      paaugusi, tai, bijodama, kad ir jos tėvas neišleistų už Pinčuko (
108 XL     |        neleisti, kad tėvas pražudytų jos dūšią. Tai nutykojusi jos
109 XL     |            jos dūšią. Tai nutykojusi jos rūtų vainiką, nunešusi slaptai
110 XL     |            išdegęs iš zakristijos ir jos nepasiklausęs, o ji būtų
111 XLI    |              porą kibirų vandens ant jos supylė), pakulomis užkišta
112 XLI    |          tokia ji baisi, koks baisus jos varymas. Tai vieniems net
113 XLI    |          raganą toliau! Gana mes nuo jos prisikentėjome.~    Ką dabar
114 XLI    |      Nusiminę palydovai numetė šalia jos pavadžius. Bėk dabar, ragana,
115 XLI    |              primesti.~    - Ir mums jos nereikia, - atsiliepė švendubriškiai.~    -
116 XLI    |         kaulo įgriso ant tilto šalia jos sėdėti ir patylomis ją keikti~    -
117 XLI    |       nuovokos gulinčią Uršulę (kaip jos ir nesumindžiojo besipešdami!),
118 XLI    |             dabar tikrai neturės kur jos dėti, ir paleido pavadžių
119 XLII   |            karo buvo parsinešęs, bet jos galybe tik vieną kartą galėjo
120 XLIV   |        užmetė ant šakos ir pats, ant jos prigludęs, suposi, tykodamas
121 XLV    |            miegančią dukrą, paglostė jos galvą, nusiramino ir sugrįžo
122 XLV    |   baltakarčiais obuolmušiais ir lėkė jos pasitikti.~    Bet čia iš
123 XLVIII |             be galo mylėdamas ir dėl jos sielvartaudamas, pražilau
124 XLVIII |             pražilau ir suakmenėjau, jos netekęs. Ak, juk visa tai
125 XLVIII |         arklio odoje ir negalinti iš jos ištrūkti. Tai daužosi kryžkelėje
126 XLVIII |             Bet niekas nedrįsta prie jos prieiti ir išvaduoti iš