Chapter

  1 I      |       Baltaragio malūną, atsidurdavo visai kitoje Udruvės ežero pusėje
  2 II     |           būtų užėjęs ar galvos būtų visai netekusi. Dabar ji gerai
  3 II     |          baisiai traukia ją už kojų, visai nugramzdinti norėdamas.~   
  4 II     |       ištrūkti. Gal būt, Uršulė būtų visai užniurkiusi Pinčuką, bet
  5 II     |             keiksmų keiksmais.~    - Visai pasiuto davatka, - galvojo
  6 III    |           nusususiais šlėktomis, tai visai neturėjo ūpo, be to, ir
  7 III    |     davatkyną ir smirsk. ~    Uršulė visai sumišo ir nežinojo, ką sakyti.
  8 III    |              klebonas ir vėl užmigo, visai užmiršdamas ne tik keistą
  9 IV     |        Uršulė, kalbėdama rožančių ir visai užmiršdama, kad daro naują
 10 V      |              atsiliepė.~    O Jurga, visai užmiršusi, kad aplinkui
 11 VI     |                VI~    O vis dėlto ne visai be pagrindo sklido gandai
 12 VI     |            kiek nesirūpino, tarsi jų visai nebūtų. Jam tik vienas malūnas
 13 VI     |               atsakydavo Baltaragis, visai nežiūrėdamas į Uršulę.~   
 14 VI     |        prasimanyti. Baltaragis tarsi visai nenugirsdavo tokių kalbų,
 15 VI     |         grasinti, kad jį pamesianti, visai iš namų išeisianti, tegu
 16 VI     |           prasimanąs.~    Baltaragis visai ramiai, kartais net nudžiugęs,
 17 VII    |             Taip Baltaragis butų gal visai nusenęs ir vienišas pasilikęs
 18 VII    |     Baltaragį užkerėjo, nors Marcelė visai to nenorėjo. Ji pirmą kartą
 19 VII    |           juokas ar tas atsigręžimas visai iš proto išvedė seną berną.
 20 VII    |              velėna.~    Tada Uršulė visai rimtai susirūpino, kad tikrai
 21 VIII   |            ūžimo.~    Žmonės būtų jį visai ir užmiršę, jeigu moterys
 22 VIII   |            sielvarte nugrimzdęs, kad visai nepamatė, kaip kažkas pas
 23 VIII   |         malūno neparduodu.~    - Man visai nereikia tavo malūno, -
 24 VIII   |           Kodėl tu nemali?~    - Man visai nerūpi malimas, - burbtelėjo
 25 VIII   |             tą, kurią nori, - atsakė visai rimtai Pinčukas.~    - Tai
 26 IX     |           jaunosios tėvai iš pradžių visai nenorėjo priimti tokio pasivėlavusio
 27 IX     |     Baltaragiui išvažiavus į šliūbą, visai pablūdo iš to sielvarto
 28 XII    |      suklupęs raudojo prie grabo ir, visai kaip pakvaišęs, maldavo
 29 XII    |             laimės mirksnį, ir proto visai neteko.~    Troboje sklido
 30 XII    |           drauge palaidotų.~    - Ar visai galvos netekai, žmogau? -
 31 XIII   |       šnairomis Uršulė. - Ar tau jau visai galva susisuko ir be lopšio
 32 XIII   |                  Baltaragis tą žiemą visai pražilo ir sulinko nuo rūpesčių.
 33 XIII   |             išeitį Baltaragis surado visai netikėtai su įgrisusios
 34 XIV    |             matydama, kad Baltaragis visai nepaiso nei jos, nei plūdimų,
 35 XIV    |              čia apsidžiaugė? Ar tik visai nepakvaišo? Tai, pati persižegnojusi
 36 XIV    |       Išvakarėse, lyg nujausdama, ji visai padūko, trankėsi po trobą,
 37 XIV    |        Kokios ten vestuvės? - numykė visai nusiminęs Pinčukas. - Nepriėjome
 38 XIV    |               tarsi naktį būtų buvęs visai nenukamuotas.~    - Daug
 39 XV     |           išgelbėk mane nuo Uršulės. Visai gyvenimo per ją nebėra nei
 40 XVI    |        Baltaragis. Ir būtų pasidaręs visai geras malūnininkas, kad
 41 XVI    |             Tai ir pasidarė Pinčukas visai tuščias svajotojas.~   
 42 XVI    |             kūnas pagaugom nueidavo. Visai jis pradėjo panėšėti į žmogų
 43 XVI    |              nutriušusi uodega baigė visai išnykti. O kas anksčiau
 44 XVI    |        netiko.~    Gal Pinčukas būtų visai pasikeitęs ir visam laikui
 45 XVI    |          mįslė, kad jis laužė galvą (visai jis galvoti buvo atpratęs,
 46 XVI    |     neįspėjamą mįslę. Baltaragis, to visai nežinodamas, susirūpino,
 47 XVII   |             priekvaišis, o paskui ir visai pablūdo.~    Kalvio amato
 48 XVII   |        blėsti.~    Gal būtų Jurgutis visai nusenęs ir pasilikęs kalvėje
 49 XVII   |       išgirdo jos linksmą juoką, tai visai galvos neteko.~    Sugrįžo
 50 XVII   |       patraukdamas pečiais. - Man jo visai nereikia. Dar tik miltus
 51 XVII   |              kalvės į paežerę.~    - Visai pablūdo! - susirūpindavo
 52 XVII   |          piršlių skambalai, Jurgutis visai neturėdavo kur dėtis, Sprukdavo
 53 XIX    |           trobą.~    Baltaragis, jau visai sutemus, pasiekė Paudruvės
 54 XIX    |           nuo laiko šūkavo. Pagaliau visai pritrūko kantrybės.~    -
 55 XXI    |             klumpę įsistojęs, kita - visai basa, arklio kanopa taip
 56 XXI    |              išgirdęs, karčemininkas visai pasipūtė ir supyko. Kažkoks
 57 XXI    |         bajoru kalbėti.~    Pinčukas visai nusiminė. Negi nelaimėje
 58 XXI    |         chamams, tai mums, bajorams, visai gyvenimo nebus.~    Pinčukui
 59 XXII   |           turėti savo dūšią, man jos visai nereikia.~    Tada nusiramino
 60 XXIII  |             vienos ausies kurtumo ne visai susikalbėdami, - dažnai
 61 XXIII  |            ji juokėsi į akis, tiktai visai kitokiu juoku, negu žadėjo.
 62 XXIII  |         galėjo padėti. O Girdvainiui visai nerūpėjo nei kelias, nei
 63 XXV    |            nematėte, nieko nežinote, visai ne taip buvo.~    O kaip
 64 XXVI   |             dėlto Uršulė šį kartą ne visai niekus paistė, nors kaip
 65 XXVI   |            krūva.~    Pritrenktas ir visai apkvaišęs Jurgutis patamsyje
 66 XXVI   | paklaikusiomis akimis ir žioptelėjo, visai netekdamas žado. Paskui,
 67 XXVII  |             Baltaragis jos ir laukė, visai pražildamas ir sulinkdamas,
 68 XXVII  |            neužsiminė, tarsi būtų ją visai užmiršęs.~    - Neverk,
 69 XXVIII |        būtent, patį Girdvainį, kuris visai galvos neteko per tuos savo
 70 XXIX   |     vaikydamasis vėją laukuose, gali visai pražūti. Tai slidinėdamas,
 71 XXIX   |       vienplaukės galvos vėjas taršė visai pražilusius plaukus.~    -
 72 XXIX   |        kalbėjo apie šį, apie tą, lyg visai užmiršęs, ko atėjo.~   
 73 XXX    |        įklampino. Geriau jis būtų jų visai neturėjęs, negu pats save
 74 XXX    |           kryžkelėje ir apsinakvojo. Visai jau prieš pusiaunaktį vos
 75 XXXIII |         Baltaragį. - Maniau, kad jau visai užmiršai taką į mano kalvę.
 76 XXXIII |             kad būtų...~    - Tai tu visai rimtai? - nustebo kalvis,
 77 XXXIII |              dingo nuo to laiko. Gal visai pakvaišo ir susidėjo iš
 78 XXXIII |          pražuvusį parankinį. Tiktai visai be reikalo.~    O Jurgutis
 79 XXXIII |              ko pykti.~    O kalvis, visai nežinodamas, kad čia jo
 80 XXXIII |              galvos.~    Rytuose jau visai brėško. Baltaragis pastovėjo,
 81 XXXIV  |             skubumą ir iš tos baimės visai užmiršo, kad velnias, darydamas
 82 XXXIV  |            pokštu ir, savo nelaimei, visai pamiršo. Nebuvo kada ir
 83 XXXIV  |   putojančiom lūpom Šešelga ir kvapo visai pritrūko.~    - Kur įlindo? -
 84 XXXV   |          Raupio nugalabijimo mužikai visai įsidrąsino ir tokie akiplėšos
 85 XXXV   |        apsiginti.~    - Et, - supyko visai Pinčukas. - Kaip aš tau
 86 XXXVI  |         Tiesiog kažkoks maras užėjo. Visai negalima buvo suprasti (
 87 XXXVI  |              Šešelga, vyrams išėjus, visai nekaip pasijuto. Koks čia
 88 XXXVI  |              šitaip klojasi, tai jau visai nebėra gyvenimo.~    Apsigalvojęs
 89 XXXVII |            kurį, rodos, tos nelaimės visai prislėgė, ir jis pavirto
 90 XXXVIII|              atsikeršyti, o Šešelga, visai nusiminęs, pardūlino į savo
 91 XXXVIII|      Jurgutis? Ko jam reikia? Uršulė visai supyko ir pertraukė kalbėjusi
 92 XXXVIII|           koks Jurgutis pakvaišėlis? Visai nepanašu. Negi būtų tas
 93 XXXVIII|        Baltaragio apgavimą... Bet aš visai nepykstu, tik gera tau linkiu.~    -
 94 XXXVIII|           atsikratyti.~    O Uršulė, visai nepaisydama Pinčuko (ar
 95 XL     |             jį prisivilioti. Bet jis visai negėręs, nors ir užsaldinusi
 96 XL     |          užtaisiusi joms burtus, bet visai nekaltus. Nenaudėlei Leokadijai
 97 XLI    |              ją, raganą, padėsime? - visai nusiminė špitolninkas Bernardas.
 98 XLI    |           tokią bėdą turėsiu, būčiau visai neprasidėjęs. Tegu būtų
 99 XLI    |              Taip bėdodami, jiedu ir visai į bėdą įkliuvo. Priėjo parapijos
100 XLI    |             spiaudydamiesi. Jau buvo visai sutemę, o čia dar arkliavagio
101 XLII   |              Pinčukas, kuris, matyt, visai pablūdo ir nesiliauja eibes
102 XLII   |            ir šiurpulingą ūžimą.~    Visai temstant Visgirda, palikęs
103 XLIII  |         pradės dar ir jis vaidentis! Visai nebebus gyvenimo.~    Šešelga
104 XLIII  |          atsisėdęs už stalo, tarytum visai nepastebėjo Šešelgos, tiktai
105 XLIII  |           ausim Šešelgos kalbos, bet visai ja nesidomėjo ir nieko negirdėjo.
106 XLIV   |          Gaidžgalės karčemą! Bet jis visai nežinojo, kad, atkeršydamas
107 XLIV   |             pravebleno Šešelga, - ir visai mane pražudė.~    - Tai
108 XLIV   |      Girdvainis karčemą uždegė, o tu visai mane pražudyti nori.~    -
109 XLV    |        spindulėlis.~    O Jurga, lyg visai nesirgusi ir viską užmiršusi,
110 XLVI   |           nejaukus eržilų žvengimas. Visai toks pat, kaip tada, kai
111 XLVI   |              pagalvojo Baltaragis ir visai nusiminė, supratęs, kad
112 XLVI   |       sparnus, taip įsismagino, kad, visai nesivaržydamas, tyčiojosi
113 XLVI   |      Pinčukas jo, kaip savo šešėlio, visai nepastebėjo.~    Baltaragis,
114 XLVI   |          tyčiodamasis iš Baltaragio, visai nepastebėjo, kaip atsirado
115 XLVII  |     suanglėjusį, tarsi suakmenėjusį, visai nepanašų į žmogų, o greičiau
116 XLVII  |           sugrįžęs iš savo klajonių, visai paklaikęs, ilgai šnypštė