Chapter

  1 II     |        dumbliną Pinčuką. Norėjo dar kartą jį pričiupti, bet tas ištrūko
  2 II     |         ragų.~    Uršulė norėjo dar kartą užmesti jam ant galvos šimtakvoldį
  3 III    |           klebonui rūpesčių? Tiktai kartą, pastebėjęs perdaug jau
  4 III    |            atsakymą, o paskui vieną kartą ėmė ir išgirdo, kad Baltaragio
  5 III    |             Nusiminusi Uršulė antrą kartą išėjo iš klebonijos ir nebežinojo,
  6 IV     |            Taip jai ir reikia, - ne kartą pati sau pasakydavo ir gailėdavosi,
  7 IV     |      Pasigailėtum, tetule, ir eitum kartą už jo nesiožiavusi. Juk
  8 V      |     žingsnių, laukdamas, kad ji dar kartą atsigręžtų.~    Bet Jurga
  9 V      |   ieškodamas degančiomis akimis dar kartą ją pamatyti. Bet niekur
 10 VI     |         išeidavo į malūną.~    Kitą kartą Uršulė pradėdavo skųstis,
 11 VI     |    Baltaragį.~    - Matai, susipras kartą, - pats sau sakydavo, nors
 12 VII    |         visai to nenorėjo. Ji pirmą kartą buvo malūne, ir šis taip
 13 VII    |          Jaudegių kiemą, nors ir ne kartą buvo kilusi tokia pagunda,
 14 VIII   |          pirkti atėjo?"~    Tai dar kartą peržvelgė nuo kojų iki galvos
 15 IX     |         prie savo meistro, kad bent kartą su juo nuvažiuotų kur nors
 16 IX     |     Baltaragio Uršulę, tik kad bent kartą nuvežtum piršliais.~   
 17 IX     |            nusišnypštė Jurgutis dar kartą pro vieną šnirpšlę per sieksnį
 18 IX     |       išleisi, kaip išpasoginsi? Ne kartą tėvai Marcelę spirte spirdavo,
 19 IX     |           atsitiko, kad ta piemenė, kartą atvažiavusi į malūną, apsuko
 20 IX     |           nuodėmės nepabijojusi (ne kartą dariusi burtus, kad tik
 21 X      |            krosnies ir užkūrė pirmą kartą židinį. Rūko dūmai, krosnis
 22 X      |       Baltaragis nusijuokė ir pirmą kartą su savo žmona srėbė pusryčių
 23 XI     |          malūno sparnų.~    O vieną kartą - tai buvo po metų rudenį,
 24 XI     |             pakriūtės, norėdama dar kartą jas pamatyti nusileidžiant
 25 XI     |   maldaudamas į bobutę, suklupo dar kartą prie Marcelės lovos ir susitiko
 26 XII    |          kad Marcelė bent paskutinį kartą nusijuoktų ir paliktų jam
 27 XIII   |         sielvartų. ~    Bet Uršulė, kartą pasiryžusi, neatstojo.~    -
 28 XIII   |          spindulį, Baltaragis pirmą kartą po ilgo gedulo nusišypsojo.
 29 XIII   |           Uršulės pagalba, ir pirmą kartą jai buvo dėkingas iš visos
 30 XIV    |                Lįsk iš po girnų. Šį kartą pagriaudėjo ir praėjo. Bet
 31 XIV    |             Uršulė. O Baltaragis šį kartą buvo visiškai Uršule patenkintas
 32 XVI    |            Uršulės sijoną, kurį aną kartą atnešė piemens iš pelkių)
 33 XVI    |            malūną bėgiodamas. Vieną kartą. neiškentęs pažiūrėjo pro
 34 XVI    |         tokias piršlybas, kad antrą kartą niekas ir užsiminti apie
 35 XVI    |             ir todėl, kad kiekvieną kartą, kai pasirodydavo mergina
 36 XVI    |      pasiilgęs.~    - Nenusimink, - kartą paguodė. - Jau baigiasi
 37 XVI    |           jeigu patinka.~    O kitą kartą pats Pinčukas nei iš šio,
 38 XVI    |             malti reikia.~    Pirmą kartą Pinčukas nenoromis suko
 39 XVI    |     nemandagus.~    Bet Pinčukas šį kartą turėjo pagrindo.~
 40 XVII   |      kalvėje amžinu parankiniu, bet kartą, kalvio pasiųstas į malūną,
 41 XVII   |            ir malūną, norėdamas dar kartą pamatyti Jurgą ir išgirsti
 42 XVII   |          bus gerai.~    Jurgutis šį kartą nenusišnypštė, tik atsiduso
 43 XVII   |                Maža kas buvo, antrą kartą to nebus, - griežtai atsakė
 44 XVII   |    paežerėmis ir ieškojo progos dar kartą pamatyti Jurgą, o paskui
 45 XVIII  |            tave galas nešioja? - ne kartą barė jį kalvis, bet Jurgutis
 46 XIX    |        davatkos! Pakliūsite man dar kartą, neapsidžiaugsite. Taip
 47 XX     |    obuolmušius ir norėjo kinkyti šį kartą ne į mėšlavežį, bet į karietą,
 48 XX     |      paabejojo Girdvainis, - gal šį kartą geriau būtų, kad su karieta
 49 XX     |        merginas važinėjo. Tiktai šį kartą jaunikis neturėjo tos drąsos
 50 XX     |            šuoliais ėjo. Atrodė, šį kartą nevažiuos, bet lėkte nulėks,
 51 XX     |            pats atsitiko. Tiktai šį kartą arkliai spėjo ant tilto
 52 XXI    |           trumpesne už kitą.~    Ne kartą ūkininkai buvo sugavę Raupį
 53 XXI    |         velnias Pinčukas. Tiktai šį kartą ne kaip ponaitis su lazdele
 54 XXI    |            Gaidžgalės karčemoje. Šį kartą Pinčukas atėjo temstant
 55 XXI    |            nelaimė ir nešlovė pirmą kartą Pinčuką buvo ištikusi, kad
 56 XXI    |        kojomis obuolmušiai... - dar kartą šniurkštelėjęs, lyg verkdamas,
 57 XXII   |      pasilak.~    Bet Šešelga ir šį kartą apsiriko. Raupys įspėjo
 58 XXII   |            barzda prašviesėjo. - Šį kartą aš nepasilaksiu, tik išsipagiriosiu.
 59 XXIII  |             pačią gundė, kaip pirmą kartą sutikta laimė.~    Tiktai
 60 XXV    |        krotelių ir išeidavo. Bet šį kartą perdaug didelė buvo pagunda.~   
 61 XXVI   |               O vis dėlto Uršulė šį kartą ne visai niekus paistė,
 62 XXVI   |              Tada Jurgutis jį pirmą kartą pamatė visa velniška baisybe
 63 XXVII  | Nepakeldamas jos graudžių ašarų, ne kartą norėjo prisipažinti ir pasakyti
 64 XXVII  |            pas tave.~    Tada pirmą kartą Jurgos akys išdžiūvo, sužaibavo
 65 XXVII  |             aplinkinius malūnus, ne kartą apgailėdami Baltaragio malūną,
 66 XXVIII |              Girdvainis taip pat ne kartą buvo nuėjęs ligi Prūsų ir
 67 XXVIII |  nepasitikėdamas.~    - Sėsk, - dar kartą pasakė Anupras. - Ko čia
 68 XXIX   |           suspigo.~    Visgirda dar kartą pasižiūrėjo pro langą, spėliodamas
 69 XXX    |      krūptelėjo Girdvainis ir pirmą kartą kryžkelėje pats nusigando.
 70 XXXI   |             parbaigtus kuinus pirmą kartą sutiko. Kai vežimas arčiau
 71 XXXI   |             mūsų išvadavimas. Pirmą kartą, kai patekome į vergovę,
 72 XXXI   |         antrojo obuolmušio.~    Dar kartą paglostė Anupras nuleistą
 73 XXXII  |    pavasariais. Sudundės vieną kitą kartą ir nutyla lyg užspringusios,
 74 XXXIII |    svetimomis pasagomis. Nebent dar kartą grįžti į karčemą ir pareikalauti
 75 XXXIII |          nedidelė bėda. Driokstelsi kartą, antrą ir išbaidysi. Tik
 76 XXXIV  |     nepataikė. Norėjo pasivijęs dar kartą smogti, bet išgirdo laukuose
 77 XXXIV  |             negalvojo, kad vyrai šį kartą pasitenkins vieną ar kitą
 78 XXXIV  |            ten padžiauta.~    Antrą kartą Raupiui nereikėjo pasakyti.
 79 XXXV   |             pribūk!~    Šaukė vieną kartą - nieko, šaukė antrą kartą -
 80 XXXV   |          kartą - nieko, šaukė antrą kartą - tylu, tik krūmai patamsyje
 81 XXXV   |      patamsyje čeža, pašaukė trečią kartą - net plaukai ant galvos
 82 XXXVI  |       Apsigalvojęs Šešelga tarė dar kartą nueiti pas Pinčuką ir pasitarti.
 83 XXXVI  |    nenoromis sutiko Pinčukas. - Dar kartą tau patarsiu, bet paskutinį.
 84 XXXVIII|        sumetęs, Pinčukas nutarė dar kartą išbandyti savo laimę ir
 85 XXXVIII|         nelabasis?~    Pinčukas dar kartą žemai nusilenkė ir žengė
 86 XXXVIII|      karštai pasimelsti, kad jai šį kartą ir paskutinį suteiktų pagalbą
 87 XXXIX  |         būriu ją užklupo, tiktai šį kartą dar piktesnės.~    - Sudeginti
 88 XXXIX  |         špitolninkas Bernardas. Jis kartą, eidamas žiemą dar patamsyje
 89 XL     |           pamokyta, užsiėmusi pirmą kartą burtais. Nuėjusi į pirtį,
 90 XL     |      užsidariusi kamaroje, ir gana. Kartą vėl užėjusi tokia ubagė,
 91 XLII   |   nesiliauja eibes daręs. Reikia jį kartą pričiupti ir sutramdyti,
 92 XLII   |            bet jos galybe tik vieną kartą galėjo pasinaudoti, Tai
 93 XLII   |        girtuoklius baidysi.~    Dar kartą Visgirda patikrinęs, ar
 94 XLIII  |            nespėjo Girdvainis antrą kartą žvilgtelėti, kai Šešelga
 95 XLIII  |       kariamas.~    Maža vilties šį kartą turėjo Šešelga, kad liks
 96 XLV    |             atsiskirti, pribėgo dar kartą prie tėvo prisiglausti ir
 97 XLV    |     negalėjo užmigti, tai nuėjo dar kartą į seklyčią pažiūrėti dukters.~   
 98 XLV    |         nebuvo miegojęs.~    Bet šį kartą - ir paskutinį - apgavo
 99 XLV    |          šešėliui. - Nepražūk antrą kartą. Dabar niekur ir niekada
100 XLVI   |            po plačią padangę, pirmą kartą nepataikė Pinčukui po pušimi,
101 XLVII  |         neatsitiktų. Jis norėjo dar kartą pamatyti Jurgą, o paskui
102 XLVIII |  kryžkeliais.~    Arba ir vėl, kitą kartą man atrodo, tarsi ne Baltaragis,
103 XLVIII |            būtų, tiktai aš pats, ne kartą buvęs apgautas per savo