Chapter

 1 II     |        Švendubrė buvusi per toli, o gal todėl, kad buvo tamsi, audringa
 2 II     |     negalėjo iš po sijono ištrūkti. Gal būt, Uršulė būtų visai užniurkiusi
 3 II     |             iš pelkių davatką (būtų gal neišgirdęs, jeigu ne anksčiau
 4 II     |            mažiau, kaip Pinčukui, o gal ir daugiau - už nuvytusią
 5 III    |          klebonas Bonifacas Bobinas gal būtų rimtai išklausęs Uršulės
 6 V      |      išverstais kailiniais.~    - O gal ir manasis? Ką tu žinai? -
 7 V      |           tau per prasta mergina, o gal paskalų bijaisi, kad pas
 8 V      |       šyptelėjo. - Jei išsklaidysi, gal ir eisiu už tavęs.~    -
 9 VI     |          vieną paliksiu? Palauksiu, gal ateis į protą.~    Bet veltui
10 VII    |                Taip Baltaragis butų gal visai nusenęs ir vienišas
11 VII    |             gyventi, kaip gyveno, o gal ir iš viso nebegyvens.~   
12 VII    |             Kas tau yra, Baltruk?.. Gal tu sergi, gal tau ką skauda?..
13 VII    |            Baltruk?.. Gal tu sergi, gal tau ką skauda?.. Pasakyk,
14 VII    |        žolelių turiu, išvirinsiu... Gal padės...~    - Eik tu sau... -
15 VIII   |            kartais pasvajodavo, kad gal ir neblogai butų, jeigu
16 VIII   |         Baltaragio malūnas mala. Ir gal būtų niekada nenuėjęs ir
17 IX     |          neis Jaudegių Marcelė, tai gal už manęs.~    - Kaip čia
18 IX     |             nusijuokė Juodvalkis. - Gal su tavim paskui nuvažiuosim
19 IX     |           paskui tave pas Uršulę... Gal ir apženysiu... Bala jūsų
20 IX     |           smėlio, kurį ji išbarstė. Gal todėl jos burtai ir užkeikimai
21 XI     |          neatstodamas.~    Marcelei gal būtų įkyrėjusi tokia Baltaragio
22 XII    |         tikrai buvo tas Pinčukas, o gal tiktai prisisapnavo? Kažkas
23 XII    |            dingo? Bet ar buvo ji, o gal tik jo ilgesio svajonė,
24 XIII   |      nustelbė nauja viltis:~    - O gal dar dievas duos... Susipras
25 XIV    |            praraugino. Duos dievas, gal nesugrįš. Tvarkykis troboje,
26 XIV    |       dirbti, kuriuos įsakysiu, tai gal atleisčiau tave nuo pareigos
27 XV     |    puikiausiai sutvarkysiu.~    Bet gal taip buvo, gal ir nebuvo.
28 XV     |                  Bet gal taip buvo, gal ir nebuvo. Subatvakarį Juodvalkis
29 XV     |          kur jis pats išsidumblino (gal kur lindo į svetimą kamarą
30 XV     |             senmergės kliedėjimų?.. Gal jiems prisisapnavo?~   
31 XVI    |         visiškai niekam netiko.~    Gal Pinčukas būtų visai pasikeitęs
32 XVI    |       liūdnas pasidaręs ir sunykęs. Gal savo liūno ar pragaro pasiilgęs.~    -
33 XVII   |            pamažu baigė blėsti.~    Gal būtų Jurgutis visai nusenęs
34 XVII   |       nenusiskandintų.~    Jurgutis gal būtų seniai nusiskandinęs,
35 XVIII  |              ir praeis. O tuo laiku gal ir Baltaragio duktė ištekės
36 XIX    |            manęs nelauk, eik gulti. Gal aš kiek užtruksiu.~    Ir
37 XX     |             paabejojo Girdvainis, - gal šį kartą geriau būtų, kad
38 XX     |               Su pono dievo pagalba gal ir nuvažiuosime.~    Keistas
39 XX     |          sumišo Girdvainis.~    - O gal pragėrei? - pašiepė Jurga. -
40 XX     |        obuolmušių neteksiu.~    - O gal obuolmušių neteksi ir galvą
41 XX     |           stalo ir butelį padėjo. - Gal taurelė atsirastų? - paprašė. -
42 XX     |         pravartu po kelionės.~    - Gal ir atsiras, - atsakė Baltaragis .-
43 XX     |          dukrelę užaugino, o paskui gal ir judu burnelę išmesit
44 XXI    |        mužiką Baltaragį už berną? O gal Baltaragis tave taip išniekino?
45 XXII   |      neapsiriktų per skubumą.~    - Gal išgersime ir apsvarstysime
46 XXII   | atsisveikino. - Ligi trečių gaidžių gal dar surasiu.~    Ir išėjo.
47 XXIII  |            negu tave pamesiu.~    - Gal būt, - nusijuokė Jurga, -
48 XXIII  |      sparnais į savo laimę.~    - O gal nelaimę? - abejojo ir gundė
49 XXIV   |          Nedega.~    - Ką tu žinai, gal man dega? - pyktelėjo tada
50 XXV    |          Jeigu ne arklių pavogimas, gal niekas nebūtų stebėjęsis
51 XXV    |            kitą kaip kirvis kotą, o gal dar geriau. Dabar žmonėms
52 XXVII  |         širdimi Girdvainio, ir jis, gal būt, tai nujautė, bet negalėjo
53 XXVIII |           Anupras tikėjosi, kad jam gal pasiseks perkalbėti Girdvainį;
54 XXVIII |      sugrąžinti pagaliau į namus, o gal ir pas nuotaką, kuri laukia
55 XXVIII |     Prisėskime ant jo, pakalbėsime, gal ir susitarsime.~    Anupras
56 XXIX   |         languose nemirgėjo.~    - O gal jų ir gyvų nebėra? - apsidairė
57 XXIX   |      širdies nerimavimas.~    - Tai gal dabar, mergele, eisim paklydusio
58 XXX    |          seniai pažadėta.~    - Tai gal tu ir mano arklius pavogei? -
59 XXX    |          Šmėkla kiek atitolo.~    - Gal pavogiau, o gal tik padėjau
60 XXX    |      atitolo.~    - Gal pavogiau, o gal tik padėjau pavogti, - iš
61 XXX    |              Kokia būtų tada laimė! Gal ir Jurgą pamatytų ir išgirstų
62 XXXI   |             vos atgaudamas kvapą. - Gal netoli mūsų išvadavimas.
63 XXXI   |      važiuojame gimtuoju vieškeliu. Gal sutiksime Girdvainį, ir
64 XXXI   |        velnio bajorpalaikis Šešelga gal turės naujai vogtų arklių
65 XXXI   |            ir jam viską išaiškinti. Gal tada galima bus išgelbėti
66 XXXII  |             pačiai nusiraminti.~    Gal būt, jei Jurgutis būtų pasirodęs,
67 XXXIII |        negaliu išbaidyti...~    - O gal iš tikrųjų velnias? - pasijuokė
68 XXXIII |           sidabrinį rublį. - Reiktų gal ir sidabro kulką atlieti...
69 XXXIII |    Baltaragį. Ką jis čia prasimanė? Gal iš tikro kažkas nedoro sukasi
70 XXXIII |             kur dingo nuo to laiko. Gal visai pakvaišo ir susidėjo
71 XXXIII |       nesusidėjo iš to pasiutimo? O gal į užkurius kur išėjo, nieko
72 XXXIII |              pagaliau tarė kalvis,- gal čia ir reikia šautuvo, užtaisyto
73 XXXIII |    susitelkusios paryčio žvaigždės. Gal jos lemia giedrą dieną ir
74 XXXVI  |           ir tardavo, kad vis dėlto gal ir be reikalo vyrai taip
75 XXXVI  |      nenoromis ir tie nusileisdavo, gal ir be reikalo nupampinę
76 XXXVI  |         biauriai išėjo. Kitu atveju gal būtų kiek ir išlupę kailį,
77 XXXVI  |         mišių už arkliavagio dūšią, gal ji atsileisianti ir daugiau
78 XXXVI  |           pas Pinčuką ir pasitarti. Gal ir atsiras kokia išeitis.
79 XXXVI  |        kitas pradėjo abejoti: o ką, gal tas velnio išpera ir žino,
80 XXXVII |           atsiliepė Pinčukas:~    - Gal dabar susitarsime? - nusišiepė. -
81 XXXVII |           Bet ar tai buvo Pinčukas? Gal jis tiktai prisisapnavo
82 XXXVII |         miega ir juokias pro miegą. Gal ji sapnuoja obuolmušius,
83 XXXVIII|        debesėliais juos krečia?~    Gal ir taip. Kas čia žino?~   
84 XXXVIII|           kad Baltaragis jį apgavo? Gal todėl, kad jis nei Uršulės,
85 XXXVIII|            Baltruku susitaikysiu... Gal susitarsime ir bendrai nugalėsime
86 XLI    | Paskandinote nekaltą mergelę.~    - Gal dar sugriebsime pavandeniui, -
87 XLII   |             ir ketinimų. Pagalvojo, gal tikrai senis skerdžius medžioja
88 XLIII  |          išėjo apsidairyti į lauką. Gal ten kas darosi?~    Bet
89 XLIII  |           poną.~    - Labai prašau. Gal dar ko malonėsite? ~   
90 XLV    |                Palauk, pasveiksi, o gal ir jis, suradęs savo obuolmušius,
91 XLVIII |         Pinčukas, visiškai neaišku. Gal jis Baltaragio pasąmonėje
92 XLVIII |             tikrais didvyriais.~    Gal taip viskas buvo, gal ir
93 XLVIII |               Gal taip viskas buvo, gal ir nebuvo, tiktai susipynė